Ligoninės patalpose naujai įsikūrusiame diagnostikos centre kas mėnesį turėjo būti atliekama beveik 1,5 tūkst. minėtų tyrimų tiems asmenims, kuriems VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

Tačiau Vilniaus teritorinė ligonių kasa informavo, kad negali apmokėti ligoninės stacionare gydomiems pacientams suteiktų paslaugų, nes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas reikalauja, kad ligoninė būtinai pati turi turėti brangią įrangą nuosavybės teise. Manoma, kad dėl tokio valdininkų aplaidumo sumažės diagnostikos paslaugų prieinamumas tūkstančiams sostinės pacientų.

Bliūkšta privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės radiologijos skyrius ilgą laiką buvo neatnaujintas bei turėjo seną diagnostinę įrangą. Nei Vilniaus m. savivaldybė, nei VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė lėšų šio skyriaus bei įrangos atnaujinimui ir priežiūrai neturėjo.

Ligoninių turima radiologinė įranga daugeliu atveju yra pasenusi, o gauti tyrimų vaizdai nebeatitinka šiuolaikinės radiologijos standartų – nėra pakankamai informatyvūs ir tinkami ligų diagnostikai; be to, kai kuriais atvejais naudojamos nepateisinamai didelės jonizuojančios spinduliuotės dozės, keliančios grėsmę pacientų sveikatai. Įranga genda, jos taisymas užtrunka, todėl sutrinka stacionarinių paslaugų teikimas, o pavienės įrangos taisymas itin brangus (reikalinga skelbti atskirus viešuosius pirkimus). Ligonėms trūksta būtino personalo (radiologų, radiologijos technologų, medicinos fizikų) darbui su radiologine įranga, o jei turi – jo išlaikymas itin brangus.

Vilniaus m. savivaldybė pradėjo ieškoti, kam būtų galima išnuomoti patalpas, kas galėtų atnaujinti įrangą ir ligoninei reikalingas paslaugas galėtų teikti nepertraukiamai 24 valandas per dieną, 7 dienas per savaitę. Ieškota, kas šias paslaugas galėtų teikti už mažesnę kainą nei šios paslaugos įprastai kainuoja (sąnaudų pavidalu).

Vilniaus m. savivaldybė skatina privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimą. Savivaldybė pati prisidėjo prie to, kad projektas būtų sėkmingai įgyvendintas. Paskelbus konkursą, netrukus buvo išrinktas ir šių paslaugų tiekėjas - 2016 m. rugsėjo 13 d. VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė su „Affidea Lietuva“ pasirašė sutartį dėl rentgenodiagnostikos, kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų. Į minėtą diagnostikos centrą „Affidea Lietuva“ investavo daugiau kaip 4 mln. Eur.

Šių metų spalio 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės meras R.Šimašius ir vicemeras G.Paluckas dalyvavo ir naujojo radiologinės diagnostikos centro atidaryme. Tačiau jau po pirmojo mėnesio nuo sutarties pasirašymo, Vilniaus m. savivaldybė pradėjo skaičiuoti ne tik už nuomą gautą mokestį, bet ir sumažėjusias ligoninės sąnaudas dėl sumažėjusios tyrimų apimties.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa informavo, kad negalės apmokėti už ligoninės stacionare gydomų pacientų atliktus tyrimus, kadangi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas reikalauja, kad ligoninė būtinai pati turi turėti brangią įrangą nuosavybės teise.

VLK rankos surištos

Valstybinės ligonių kasos atstovai paaiškino, kad kaip ir daugelyje Europos šalių, Lietuvoje veikia valstybės nustatyta sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas sistema, taip pat yra nustatyti reikalavimai gydymo įstaigoms, kurios gali teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Pagrindiniai reikalavimai – turėti licenciją konkrečioms paslaugoms teikti ir turėti licencijuotus gydytojus. Įstaigos, turinčios licencijas konkrečioms paslaugoms teikti, turi turėti ir reikalingą diagnostinę įrangą, kuri užtikrintų pacientams reikalingų tyrimų atlikimą.

„Svarbu žinoti, kad ligonių kasos sudaro sutartis dėl konkrečių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tik su minėtas licencijas (o tai reiškia ir įrangą) turinčiomis gydymo įstaigomis ir gali sumokėti už suteiktas paslaugas tik tuomet, jei jos atitinka nustatytus reikalavimus.

Jūsų minimu atveju atitinkamas licencijas turinčioms ligoninėms, teikiančioms chirurgijos stacionarines antrinio ir tretinio lygio paslaugas suaugusiems ir vaikams, taikomi sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti reikalavimai. Teisės akte yra nustatyta, kokį personalą (kokių specialybių gydytojus), kokią įrangą ir kokius tyrimus ar diagnostines procedūras privalo užtikrinti šios ligoninės. Tokie reikalavimai būtini, siekiant užtikrinti, kad į ligoninę patekusiems, dažnai sunkios būklės pacientams galima būtų laiku, t. y. iš karto atvykus, diagnozuoti ligą ar sveikatos sutrikimą, laiku suteikti būtinąją pagalbą ir laiku pradėti gydymą“, - rašoma atsakyme.

Jei teritorinė ligonių kasa nustatytų, kad gydymo įstaiga neturi teisės aktuose numatytos įrangos ir veikiančių tarnybų, tokiu atveju ji apie nustatytus neatitikimus turės informuoti Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Pritarimas yra, rezultatų - ne

Nors buvo pateikti siūlymai dėl minėto įsakymo pakeitimo projekto, bet rezultato iki dabar nėra. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius dr. Narimantas Markevičius DELFI sakė, kad ligoninė, prieš pradėdama šį projektą, viską apie reglamentavimą žinojo.

„Tuometinio SAM ministro J. Požėlos buvo užtikrinta, kad tai tik techninis klausimas dėl nežymaus įstatymo pakeitimo, kuris jau pasenęs (2005 m.) ir neatitinka nūdienos reikalavimų. Ministras labai domėjosi ir kuravo šį projektą. Be to projekto derinimas praėjo visus Vilniaus m. savivaldybės komitetus ir jam buvo pritarta balsuojant Tarybos sprendimu.

Vienintelis kelias iš susidariusios padėties Sveikatos apsaugos ministro įsakymo pakeitimas. Apie tai buvo kelis kartus kalbėta su buvusiais viceministrais, buvo kreiptasi raštu i SAM. Jokio atsakymo iki šiol negavome. Planuojame šiuo klausimu kreiptis į naują SAM ministrą“, - tikino N. Markevičius.

Tai – opi problema

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė DELFI tikino, kad bus ieškoma sprendimo.

„Tai labai opi problema. Neabejotinai, ji turi būti sprendžiama. Akivaizdu, kad neturi nutikti taip, jog pacientai gali netekti galimybės naudotis reikiamomis gydymo paslaugomis.

Ligoninė negali likti be rentgenodiagnostikos, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso ir kitų diagnostinių paslaugų. Todėl reikalinga visoms suinteresuotoms pusėms ieškoti racionalaus šio klausimo sprendimo ir mes jo ieškosime“, - sakė ji.

Su miesto meru susisiekti nepavyko.