Manoma, kad gamta taip sutvarkė tam, kad naujoji mamytė labiau susitelktų į savo kūdikio poreikius.

Tyrimas pasirodė leidinyje „Nature Neuroscience“. Tyrimo metu mokslininkai magnetinio rezonanso būdu ištyrė 45 moterų smegenis. 25 iš šių dalyvių tyrimo laikotarpiu pagimdė savo pirmąjį vaiką, o kitos 20 vaikų nesusilaukė. Mokslininkai taip pat ištyrė smegenis 19-ai vyrų, kurie pirmą kartą tapo tėvais, ir dar 17-ai, kurie vaikų nesusilaukė.

Moterims, kurios tyrimo metu pastojo, iškart po gimdymo buvo atliktas dar vienas smegenų tyrimas.

Palyginę visų grupių duomenis, tyrėjai išsiaiškino, kad neseniai pagimdžiusių moterų smegenyse akivaizdžiai sumažėjo pilkosios medžiagos. Tos pačios smegenų dalys, kuriose sumažėjo pilkosios medžiagos, staiga suaktyvėdavo, kai motinos pamatydavo savo kūdikių nuotraukas, bet kai joms buvo rodomos kitų kūdikių nuotraukos, tos dalys likdavo neaktyvios. Manoma, kad šie struktūriniai pokyčiai padeda sukurti ryšį tarp motinos ir kūdikio.

Įdomu tai, kad tos pačios smegenų dalys pakinta ir tada, kai mergaitėms prasideda lytinė branda. Pasak tyrėjų, nereikalingos smegenų jungtys „ištrinamos“ ir smegenys „perkraunamos“ pažinimo ir emociniame lygmenyje.

Tyrėjai rašo, kad šio proceso pasikartojimas po gimdymo ko gero skirtas sustiprinti motinos gebėjimą atpažinti visiškai nuo jos priklausomo kūdikio poreikius, iššifruoti socialinius stimulus, kurie gali signalizuoti apie potencialią grėsmę, ir sustiprinti motinos ir vaiko ryšį.

Paauglių mergaičių smegenyse šį smegenų žievės ryšių „išvalymą“ skatina tokie hormonai, kaip estradiolas, todėl tyrimo autoriai svarsto, kad smegenų pokyčius po gimdymo ko gero taip pat gali sukelti hormonai.

Praėjus dvejiems metams po gimdymo, mokslininkai dar kartą ištyrė jaunųjų mamų, kurios per tą laiką nesusilaukė antro vaiko, smegenis. Jie pastebėjo, kad pokyčiai smegenų struktūrose išliko.

Įdomu tai, kad pokyčiai pastebėti ir graužikų patelių smegenyse. Jų smegenyse pakito sritys, atsakingos už maisto paieškas, tad jos sugebėjo geriau aprūpinti maistu savo jauniklius. Kadangi žmonės ir graužikai vystėsi skirtingomis evoliucinėmis sąlygomis, mūsų rūšiai aktualesni socialiniai pažinimo, o ne maisto paieškos įgūdžiai.

Tačiau abiem atvejais neurologiniai pokyčiai po gimdymo padeda motinoms susitelkti į rūpinimąsi savo kūdikiais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (44)