Mokslininkai nustatė, kad perprogramavus pelės organizmo ląsteles pavyko pailginti jos gyvenimo trukmę. Atliekant šį sėkmingą eksperimentą buvo taikyta senėjimo proceso eigą „apgręžianti“ technologija.
Visi ankstesni panašūs bandymai, nors iš pradžių ir leido stebėti ląstelių jaunėjimą, baigdavosi tuo, kad pelių organizme susiformuodavo navikai ir gyvūnai nugaišdavo.
Tačiau po pastarojo eksperimento, kuriam vadovavo profesorius Juanas Carlosas Izpisua Belmonte iš JAV Salko biologinių studijų instituto, mokslininkai tvirtina, kad pelės, kurių ląstelės buvo genetiškai perprogramuotos, gyveno net 30 proc. ilgiau nei tos, su kuriomis jokių bandymų nebuvo atliekama, be to, jų organizme nesusiformavo vėžinių ląstelių.
Specialistai taip pat praneša apie vilčių teikiančius laboratorijoje atliktų bandymų su žmogaus organizmo ląstelėmis rezultatus.
„Atliktas tyrimas įrodo, kad amžiaus kitimo procesas gali vykti ne vienintele kryptimi, – sako profesorius I. Belmonte. – Jam būdingas labilumas, todėl kruopščiai moduliuojant procesą, senėjimą galima nukreipti priešinga kryptimi.“
Mokslininkų taikyta technologija yra pagrįsta ląstelių grąžinimo į kamieninių ląstelių stadiją procesu. Tokios ląstelės gali išsivystyti į bet kurio konkretaus tipo ląsteles.
„Ir mūsų, ir kitose kamieninių ląstelių tyrimų laboratorijose pastebima, kad inicijavus ląstelių perprogramavimą, ląstelės atrodo jaunesnės, – sakė dar vienas tyrimą vykdžiusios grupės narys Alejandro Ocampo. – Dabar reikia atsakyti į klausimą, ar įmanoma inicijuoti jaunėjimo procesus gyvame organizme.“
Vis dėlto paaiškėjo, kad sukūrus kamienines ląsteles, kurios greitai dalijasi, todėl yra svarbios embrionų vystymuisi, suaugusiųjų organizme susidaro piktybiniams augliams formuotis palankios sąlygos. Vėžys neišvengiamai baigiasi mirtimi, nes ląstelės nekontroliuojamai dalijasi, kol galop visiškai sunaikina organus.
Kita ląstelių perprogramavimo sukeliama problema ta, kad ląstelės būtinos tinkamoms organizmo funkcijoms palaikyti, o jei didelis jų skaičius bus paverstas kamieninėmis ląstelėmis, neišvengiamai kils mirties rizika.
Salko instituto mokslininkai pamėgino laikinai pakeisti keturis su ląstelių programavimu susijusius genus.
„Panašius tyrimus atlikdavę mokslininkai negrįžtamai perprogramuodavo ląsteles sugrąžindami jas į kamieninių ląstelių stadiją“, – sakė su Salko instituto mokslininkais bendradarbiaujantis Pradeepas Reddy.
Jis tvirtina, kad pastarasis eksperimentas, kitaip nei ankstesni, įrodo, jog pakeitus tam tikrus veiksnius tik trumpam, pavyksta išlaikyti unikalias ląstelės savybes ir užkirsti kelią su senėjimus susijusiems procesams.
Laboratorijoje eksperimentiškai apdorojus odos ląsteles buvo įsitikinta, kad senėjimo požymių nepasireiškia, bet ląstelių prigimtis nepakinta – jos išlieka odos ląstelėmis.
Tą pačia technologiją mokslininkai išbandė ir su pelėmis, kurių ląstelės buvo paveiktos progerijos – keliskart senėjimą paspartinančios ligos.
Palyginus apdorotas ląsteles su neapdorotomis progerija užkrėstų pelių ląstelėmis, išaiškėjo akivaizdus skirtumas – perprogramuotos ląstelės gyvuoja net 30 proc. ilgiau.
Gavę šiuos rezultatus mokslininkai perėjo prie eksperimentų su įprastai pasenusiomis pelėmis.
Atlikę tyrimus jie konstatavo pastebimai pagerėjusį raumenų audinių ir kasos gijimą po pažeidimų.
„Žinoma, pelės toli gražu ne žmonės, taigi, žmogaus jauninimo procesas turėtų būti gerokai sudėtingesnis, – sakė profesorius I. Belmonte. – Šiaip ar taip, tyrimas įrodė, kad senėjimas – dinaminis ir labilus procesas, todėl veikiausiai lengviau pasiduoda terapinėms intervencijoms nei manyta.“
