Nerimas dėl retos ligos proveržių: perspėja dėl sūdytos žuvies

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Europoje vyksta botulizmo protrūkio tyrimas. Informacija išplatinta Europos Komisijos Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF). Lietuvoje, įvertinus galimą riziką, taip pat inicijuotas skubus tyrimas, žuvininkystės gamybos įmonėse atrenkami mėginiai E tipo botulino toksinui nustatyti.

RASFF sistemos duomenimis, šiuo metu yra užregistruoti 4 žmonių susirgimo botulizmu atvejai – po 2 Ispanijoje ir Vokietijoje. Tyrimas šiuo metu atliekamas 14-koje Europos Sąjungos valstybių, tačiau nei vienoje iš jų laboratorinių tyrimų rezultatai kol kas dar nėra oficialiai paskelbti. Pagal naujausias vokiečių specialistų paskelbtas išvadas, įtariama, kad vartotojai galėjo užsikrėsti vartodami sūdytą džiovintą žuvį (kuojas - rutilus rutilus).

Botulizmą sukeliančias clostridium botulinum bakterijas gamtoje platina įvairūs gyvūnai. Šios bakterijos geriausiai dauginasi aplinkoje, kur nėra deguonies arba jo labai mažas kiekis. Dėl to jos vadinamos anaerobais (nemėgstančios deguonies).

Patekusios į joms nepalankias sąlygas, bakterijos virsta sporomis. Sporų randama dirvožemyje, jomis gali būti užterštos daržovės, grybai, netgi medus, į mėsą bakterijų jos paprastai patenka iš gyvulių žarnų, dorojant skerdieną. Sporos labai atsparios aukštos temperatūros poveikiui. Virinimo temperatūrą (1000 C) jos gali išlaikyti net 5 valandas. Maiste, kuris laikomas 15-200 C temperatūroje, kai nepatenka oras, yra nepakankama druskos, cukraus ar rūgšties koncentracija, bakterijos pradeda daugintis ir gaminti labai stiprų nuodą.

Žmonėms šių bakterijų nuodai sukelia ligą, kuri gali pakenkti nervų sistemai. Dažniausiai užsikrečiama toksinui patekus į žmogaus organizmą su maistu, tačiau šis toksinas gali gamintis ir bakterijoms patekus į žaizdą. Visos botulizmo ligos formos yra labai pavojingos, todėl būtina nedelsiant kreiptis į medikus.

Norint išvengti šios maisto toksinės infekcijos, reikia kruopščiai valyti ir plauti po tekančiu vandeniu konservavimui ruošiamas daržoves, grybus bei mėsą, gyvulių žarnas, naudojamas dešroms, skilandžiams gaminti. Konservavimui reikia naudoti pakankamai daug rūgšties, druskos ar cukraus. Paruoštus konservus, rūkytus, vytinamus mėsos gaminius laikyti ne aukštesnėje kaip +100 C temperatūroje. Nereikėtų valgyti konservų, kurių dangtelis išsipūtęs, mėsos ar dešrų, jei pakitusi spalva, įtartinas skonis ar kvapas.