Rytą pradėti nuo kontrabandinių cigarečių ir alkoholio paieškos nei šis nei tas, tad nutarėm apsirūpinti vaistais. Kosmetika prekiaujanti moteris nurodė, kur ieškoti gyvsidabrinių termometrų. Už tris eurus nusipirkę vieną „su visais aprašymais ir galiojimais“ sužinojome ir kas „gali turėti“ be receptų parduodamų rusiškų ir baltarusiškų tablečių.
Teko skubiai trauktis iš prekybvietės
Nurodyto taško šeimininkei sukėlėme įtarimų ir nieko nepešėme. Tačiau už turgaus tvoros prekiavusios moteriškės parodė niekuo neišsiskiriančią močiutę, kuri „nešiojasi vaistų“.
Paklausta, gal turi nošpos, moteris apsidairė ir iš kišenės išsitraukė nosinę į kurią buvo įvyniojusi kelis vaistų lapelius. Dar turėjo analgino, tik ne kišenėje, o rankinuke: „Rečiau prašo“. Už du lapelius nošpos ir lapelį analigino paprašė dviejų eurų. Tačiau mokant teko skubiai traukiantis iš turgaus teritorijos.
„Ko ta moteris taip ant mūsų šaukė ir vijo lauk“, – paklausėme atsiskaitę su močiute, o ji tik mojo ranka, neva, čia viskas dabar turčių, viskas griežtai kontroliuojama, kiekviena pėda apmokestinta ir prekeiviai patys gina teritoriją nuo smulkiausiųjų, kaip ji.
Kainų palyginimas
Vaistinėje be recepto parduodamų 40 mg plėvele dengtų tablečių NO-SPA pakuotė kainuoja mažiausiai dvigubai brangiau, nei turguje parduodama nelegaliai. Lietuviškam citramonui elektroninėje parduotuvėje dabar akcija, tad jo pakuotė (20 tablečių) mums būtų kainavusi net mažiau nei iš bobutės, kuri mums galėjo pasiūlyti tik vieną lapelį – 6 tabletes. Vaistai be aprašymų ir galiojimo terminų. Bendrai paėmus, pigiau, tačiau ar saugu?
„Pirkdami nelegalių vaistų iš asmenų, kurie neturi licencijos šiai veiklai, mes iš tiesų nežinome, ką įsigyjame, tad rimtai rizikuojame savo bei artimųjų sveikata. Tokių pardavėjų veikla niekaip nekontroliuojama, jų parduodamų vaistų saugumas ir kokybė netikrinama, nežinia, iš kur jie gavo vaistų, kaip juos laikė, pagaliau, kokios konkrečiai medžiagos yra pakuotėse – nurodyti preparatai ar sutabletuoti kokie nors pigūs, kad pardavus būtų galima gauti didesnės naudos“, – DELFI komentavo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų inspektavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Diana Leleckaitė.
Įvairių tyrimų duomenimis, Lietuvoje šešėlinė prekyba sudaro nuo penktadalio iki trečdalio bendrojo vidaus produkto. Halės bobutė – lašelis jūroje. Kaip parodė DELFI skaitytojų apklausa, kurioje dalyvavo 3674 žmonės, nelegaliai parduodamus vaistus perka 8 proc. jų, 7 proc. tai daro kartais, 6 proc. nelegalių vaistų neperka, bet pažįsta perkančių/parduodančių. Apklausos dalyvių atsakymus apie kontrabandines cigaretes, alkoholį kurą, nelegalų filmų, muzikos siuntimąsi, butų nuomą ir aukles galima rasti čia.
Pyksta dėl pajamų nelygybės ir grobstymo iš valstybės stambiu mastu
Diskutuodami apie nelegalių prekių ir paslaugų pirkimą, DELFI komentatoriai vardijo valdančiųjų nuodėmes visuomenei, kritikavo pajamų nelygybę ir nebaudžiamą grobstymą iš valstybės stambiu mastu: „Jei valstybė nesilaiko savo pačios sukurtu įstatymų, kaip ji gali reikalauti ir tikėtis kad įstatymų laikysis piliečiai. Nėra pavyzdžio iš viršaus”.
Kaip pastebi Teisės instituto tyrėjas, sociologijos doktorantas Mindaugas Lankauskas, korupcijos problemą kelia vidurinioji ir aukštesnioji klasės – žmonės, kurių pajamos pakankamos. Tarp jų ir yra daugiausia pasisakančių už skaidrumą. Tačiau gyventojai, kurių pajamos nedidelės, palyginę prekės ar paslaugos kainas, dažnai perka pigesnę, nors yra nelegali. Sako, kodėl turiu pirkti brangiau, jei uždirbu labai mažai?
Akivaizdų ryšį tarp korupcijos ir nelegalios produkcijos vartojimo akcentavo ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Rugilė Trumpytė.
„Matydami, kad apie pusė Lietuvos gyventojų pateisina kontrabandą – labiausiai dėl didelio kainų skirtumo tarp legalios ir nelegalios prekės ar paslaugos – mes siūlome daugiau dėmesio skirti nepakantumo korupcijai ugdymui. Jei investuosime į tai, bus akivaizdi grąža ir nelegalios prekybos srityje. Šalyse, kur gyventojai pateisina kyšininkavimą, pateisina ir mokesčių nemokėjimą“, – konstatavo pašnekovė.
Pasak R. Trumpytės, nebeužtenka žmonėms pasakyti, kad reikia mokėti mokesčius, nes taip bus surenkama daugiau lėšų atlyginimams didinti, infrastruktūrai, mokykloms ir kitoms sritims, kurios mums visiems svarbios: „Problema, kad žmonės viskuo nusivylę ir tik mažiau nei 10 proc. pasitiki Seimo nariais. Auksinių samčių ir panašios istorijos dar labiau kerta per pasitikėjimą“.
Jei lyderiai nėra skaidrumo pavyzdys, kaip to tikėtis iš žmonių
„Transparency International“ atstovės teigimu, lėšos krašto apsaugai didėja, kartu daugėja ir korupcijos rizikų.
„Kalbant apie viešuosius pirkimus gynybos srityje, mes matome, kad tai apskritai jautriausia sritis gynybos sektoriuje, nes apie pusė pirkimų sulaukia tik vieno tiekėjo pasiūlymų ir tai savaime patenka į labai didelę rizikos zoną. Auksinių samčių istorija, apie kurią mes sužinome tik po dviejų metų nuo įvykio, yra vienas iš pavyzdžių, kad reikia kalbėti apie aukštesnį standartą, didinti pasitikėjimą institucijomis ir tada tikėtis, kad žmonės, matydami tai, pradės elgtis sąžiningiau. Juk lyderiai yra tie, į kuriuos orientuojamasi. Jeigu jie nėra skaidrumo pavyzdys, kaip galima to tikėtis iš paprastų žmonių?“
Negina apie sukčiavimą ir korupciją pranešančių žmonių
Kalbėdama apie didžiausias Lietuvos problemas, R. Trumpytė išskiria šešėlinį lobizmą ir kyšininkavimą, ypač sveikatos apsaugos srityje. Kita svarbi sritis – pranešėjų apie galimą korupciją apsauga, kurios Lietuvoje vis dar nėra.
„Daugiau nei dešimtmetį kalbama apie tai, o teisės aktuose net nėra tokios sąvokos, kaip pranešėjas. Matome, kad Lietuvoje tik 7 proc. kyšį davusių gyventojų apie tai praneša atitinkamoms institucijoms. Kai klausiama žmonių, kodėl tiek mažai, paaiškėja, kad jie bijo ir tik 15-ai proc. atrodo, jog Lietuvoje pranešti apie kyšininkavimą – priimtina. Tačiau mes tokių žmonių neginame ir nesaugome. Man regis, tai – didžiulė problema, nes apskritai apie daugelį su korupcija susijusių problemų, įvykių, atsitikimų mes net nežinotume, jei nepraneštų žmonės iš vidaus“, – pabrėžė „Transparency international“ projektų vadovė.
Kaip parodė karštųjų linijų (kuriomis galima pranešti apie kontrabandą, mokesčių nemokėjimą ir kitas negeroves) tyrimas, apie pusė institucijų neturi specialiai apmokytų darbuotojų, kurie mokėtų tinkamai reaguoti į pranešimus, užtikrintų informaciją paviešinusio asmens konfidencialumą.
„Nėra kaip kviesti žmonių būti pilietiškais, jeigu nesutvarkytas šis klausimas. Kol nesame garantavę pranešėjams apsaugos, tai nebūtų visiškai sąžininga. Aš visiškai suprasčiau tuos, kurie bijo ir nepraneša, nors žino“, – sakė R. Trumpytė.
Priimti pranešėjų apsaugą reglamentuojantį aktą – politikų atsakomybė. „Maža to, kartais girdime, kad tie patys Seimo nariai pranešančius apie negeroves pavadina „stukačiais“, nors dangstyti negeroves – daug didesnis nusikaltimas. Man labai keista klausytis panašių epitetų, nes pranešėjas – ne „stukačius“, o atsakingas, pilietiškas žmogus, kuris veikia dėl bendrojo gėrio“, – pabrėžė R. Trumpytė.
Griauna pasitikėjimą valstybe
Piliečių pasitikėjimą valstybe, jos nuomone, mažina nežinojimas, kas daro įtaką Lietuvos įstatymų priėmėjams, kas stovi už politinių sprendimų, kodėl politikai registruoja tam tikrus teisės aktus.
„Kaip apklausiame verslininkus, jie tvirtina, kad daugiausiai įtakos padaroma energetikos ir statybų, farmacijos ir sveikatos apsaugos srityse. Šiuose sektoriuose daugiausiai spaudimo ir interesų. Kaip teigiama, lobizmas šiose srityse – sėkmingiausias darantiems įtaką“, – pateikė pavyzdį projektų vadovė.
Tiesa, yra ir pavienių gerų pavyzdžių. Vilniaus miesto meras pradėjo viešinti savo susitikimus su interesų grupėmis, Valstiečių ir žaliųjų partija yra viešai pažadėjusi skelbti savo susitikimus su interesų grupėmis. „Labai tikiuosi, kad taip bus“, – sakė pašnekovė.
„Transparency International“ pristatyto 2016 metų Pasaulinio korupcijos barometro duomenimis, Lietuva Europoje vis dar atrodo prasčiausiai, yra priešpaskutinė. „24 porc. Lietuvos gyventojų prisipažįsta davę kyšį. Labiausiai žemyn mus tempia sveikatos apsauga. Prieš trejus metus kas trečias gyventojas teigė davęs kyšį sveikatos apsaugos darbuotojui, pernai kiek mažiau, tačiau procentas vis dar toks didelis, kad mes ES atrodome prasčiausiai kartu su Rumunija“, – komentavo R. Trumpytė. Ekspertų teigimu, siekiant pažaboti nelegalią prekybą, mums dar reikia gerokai pagerinti viešųjų paslaugų kokybę ir siekti didesnio skaidrumo.
