Atliktas tyrimas parodė, kad vis daugiau būsimų motinų turi patirti šią operacija, nes dėl siauro dubens jos nesugebėtų pačios pagimdyti kūdikio.

Septintajame dešimtmetyje iš tūkstančio gimdymų pasitaikydavo 30 atvejų, kai tekdavo konstatuoti, kad moters gimdymo takai per siauri ir juose netelpa kūdikis. Šiandien iš tūkstančio gimdyvių cezario pjūvis atliekamas jau 36-ioms.

Kadangi dėl fiziologinių priežasčių nesugebančios pagimdyti moterys, kaip ir jų nešiojami kūdikiai, per gimdymą mirtų, iš kartos į kartą nebūtų perduodama tam tikrų genų.

Austrijos mokslininkai teigia, kad stebima tendencija ne slūgsta, o atvirkščiai – ryškėja, nors pagrindo būgštauti, kad natūralūs gimdymai ateityje taps visiška retenybė, tikrai nėra.

Vienos universiteto teorinės biologijos katedroje dirbantis Philippas Mitteroeckeris sako, kad žmogaus evoliucija ilgą laiką kėlė labai daug klausimų.

„Kodėl su gimdymu susijusių problemų, ypač vadinamųjų vaisiaus ir dubens disproporcijų, skaičius toks didelis? Kodėl šiandien vis dažniau konstatuojama, kad kūdikis nepraslys motinos gimdymo takais?“ – klausia Ph. Mitteroeckeris.

Jei ne medicinos pažanga, šios problemos būtų neišsprendžiamos ir baigtųsi mirtimi, o žvelgiant iš evoliucijos perspektyvos vyktų natūralioji atranka.

„Prieš 100 metų moterys, kurių dubuo labai siauras, neištverdavo gimdymų ir mirdavo, o šiandien jos susilaukia vaikų ir perduoda dukroms genus, kuriuos užkoduota perspektyva turėti siaurą dubenį“, – aiškina mokslininkas.

Prieštaringos tendencijos

Klausimas, kodėl vykstant evoliucijos procesui moterų dubuo netapo platesnis, ilgai kankino mokslininkus.

Žmogaus kūdikio galva yra didesnė nei primatų, todėl gyvūnai, tokie kaip šimpanzės, jauniklius gimdo gana lengvai.

Remdamiesi Pasaulio sveikatos organizacijos ir didelio masto atitinkamų tyrimų duomenimis, mokslininkai suformulavo matematinį gimdymų tendencijas atspindintį modelį.

Plėtodami teorinius tyrimus jie nustatė, kad evoliucijos procese veikia viena kitai prieštaraujančios jėgos – dvi oponuojančios tendencijos.

Viena vertus, gimstantys kūdikiai yra vis didesni, taigi, ir sveikesni.

Tačiau jei vaisius užauga per didelis, kyla rizika, kad per gimdymą jis įstrigs motinos gimdymo takuose. Anksčiau tokie atvejai ir moterims, ir kūdikiams baigdavosi mirtimi, todėl moterys niekam neperduodavo savo genų.

„Viena natūraliosios atrankos tendencija, būtent – vis mažėjančių kūdikių tendencija, išnyko. Taip atsitiko dėl daromų Cezario pjūvio operacijų“, – tvirtina Ph. Mitteroeckeris.

Mokslininkas aiškina, kad tyrimo tikslas anaiptol nėra sukritikuoti medicinos pažangą ir tvirtinti, jog chirurginė intervencija daro žalą. Tiesiog paaiškėjo, kad ji daro įtaką.

Būsimos tendencijos

Apibendrinę pasauliniu mastu surinktus duomenis mokslininkai nustatė, kad anksčiau iš tūkstančio atvejų 3 proc. (arba 30) pasitaikydavo tokių, kai moters nešiojamas vaisius būdavo per didelis, kad tilptų jos gimdymo takuose.

Per 50–60 pastarųjų metų ši tendencija sustiprėjo – tokių atvejų dabar jau yra 3,3–3,6 proc. Kitaip sakant, šiandien iš tūkstančio gimdyvių 36-ioms tenka atlikti Cezario pjūvį. Taigi, pradiniai rodikliai padidėjo 10–20 proc.

„Labai svarbu išsiaiškinti, kas laukia ateityje, – mano Ph. Mitteroeckeris. – Manau, kad ši evoliucijos tendencija ir toliau ryškės, tik veikiausiai labai lėtai ir nežymiai.“

Mokslininkas mano, kad egzistuoja tam tikra riba, todėl tikrai neteks sulaukti laikų, kai dauguma vaikų gims po Cezario pjūvio operacijos.

Atliktas tyrimas buvo aprašytas JAV mokslo akademijos leidžiamame žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America“ (PNAS).

Paleoantropologė Briana Pobiner komentuodama paskelbtą publikaciją sakė, kad veikiausiai egzistuoja ir nemažai kitų biologinių ir kultūrinių veiksnių, turinčių įtakos Cezario pjūvio operacijų skaičiaus didėjimui. Ji atkreipia dėmesį, kad ši tendencija tikrai labai priklauso nuo šalies išsivystymo lygio.

Specialistė iš Londone įkurto Karališkojo akušerių ir ginekologų koledžo (RCOG) Daghni Rajasingam mano, kad labai dažnai sprendimą atlikti Cezario pjūvį lemia tokie veiksniai kaip cukrinis diabetas arba nutukimas.

Ji teigia, kad nagrinėjant evoliucijos procesus labai svarbu nepamiršti, jog dabar jauni žmonės kur kas dažniau serga tokiomis ligomis kaip cukrins diabetas, taigi, daugėja ir diabetu sergančių vaisingo amžiaus moterų.

„Būtent ši aplinkybė labai dažnai lemia, ar bus atliktas Cezario pjūvis. Be to, negalima pamiršti ir vis didesnį nerimą keliančios nutukimo problemos. Kadangi daugėja vaisingo amžiaus moterų, kurių kūno masės indeksas gerokai per didelis, vis dažniau atliekami Cezario pjūviai“, – aiškina D. Rajasingam, primindama, kad nutukimas – didelę riziką per gimdymą keliantis veiksnys.