Patikslinimas: Seimo nariai balsavo ne už antradienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio įregistruotas pataisas, o už tas, kurios buvo registruotos gruodžio 1-ąją.

Visuomenėje jos neretai vadinamos radikaliomis ir konservatyviomis, nes remiasi religine-vertybine nuostata, kad visateisis žmogus tampa nuo apvaisinimo momento.

„Embrionų sukurti leidžiama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau trijų“, – toks sakinys, prieš kurį aršiai kovojo vaisingumo problemų turinčios šeimos, įrašytas pastarosiose.

Įregistravo pataisas

Prieš pat Seimo posėdį R. Karbauskis pranešė atsitraukiantis ir įstatymu nebesieksiantis uždrausti embrionų šaldymo.

Tačiau antradienį rytiniame Seimo posėdyje buvo balsuojama ne dėl šių pataisų, nepaisant to, kad apie jas buvo plačiai diskutuojama.

Naujosios pataisos skamba taip: „Embrionų gali būti sukuriama tiek, kiek vienu metu pavyksta sukurti, tačiau galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priima abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju. Sprendimas fiksuojamas medicinos dokumentuose, gavus informuoto paciento rašytinį sutikimą. Vienu metu į moters organizmą perkeliamų embrionų skaičius negali viršyti trijų“.

Sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti embrionai laikomi lytinių ląstelių banke. Lytinių ląstelių banke embrionai saugomi ir naudojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Taip pat siūloma drausti naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą embrioną.

„Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui”, – siūloma pataisoje.

Paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga jas pavadino kompromisu.

„Tos įtampos, kurios buvo susikūrę, skaldė visuomenę, o mes turim ieškoti variantų, kurie išsaugotų gyvybę, atlieptų tų žmonių nuomonę dėl gyvybės saugojimo, bet tuo pačiu leistų šeimoms išnaudoti visas galimybes susilaukti vaikų“, – antradienį žurnalistams Seime sakė A. Veryga.

Įžvelgia trūkumus

Įstatymą pateikęs Povilas Urbšys aiškino, kad priimtas įstatymas, įsigaliojęs sausio 1 dieną, turi trūkumų.

Jis tikino, kad įstatymu esą yra sudaryta galimybė socialiai pažeidžiamas moteris išnaudoti jas paverčiant donorėmis. P. Urbšys stebėjosi ir tuo, kad pagalbinio apvaisinimo būdu pradėti vaikai negali žinoti, kas jų tėvai.

„Įstatyme nėra aiškiai reglamentuota embrionų sauga“, – trečiąjį neva įstatymo trūkumą įvardijo jis.

Anot P. Urbšio, valstybine prasme politikai neįjungia saugiklio, kas bus su embrionu, kuris bus sukurtas valstybės paramos lėšomis.

Dėl embrionų skaičiaus atsitraukia

Pranešėjas taip pat aiškino, kad jie sieks embrioną ir ląsteles neleisti išvežti į užsienio valstybes.

„Kita pataisa dėl embrionų skaičiaus, ne daugiau 3. Noriu Jums pasakyti, kad šią dieną registruoti siūlymai. Atsižvelgdami į kilusią reakciją visuomenėje, norėdami daugiau skaidrumo, nagrinėdami šį siūlymą, sakyčiau, turėtume priimti įstatymo nuostatą, kuri buvo priimta po prezidentės veto. Mes neribojame embrionų skaičiaus, bet aiškiai fiksuojame, kad būtent yra draudžiama naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą embrioną, apibrėžiame, kad jis gali būti naudojamas tik moters apvaisinimui“, – siūlymus aiškino jis.

Seimo narys retoriškai klausė „ar yra blogai, kad įstatymo teikėjai pakoreguoja savo nuostatas, kad vyktų dialogas visuomenėje? Tai yra demokratijos atspindys“.

Sulaukė kolegų abejonių

Paprašytas paaiškinti, kodėl pataisų teikėjai mano turintys teisę kištis į kiekvieno žmogaus apsisprendimo teisę, P. Urbšys sakė, kad naujoji įstatymo redakcija kritikos sulaukti nebeturėtų.

„Tai, kad mes labai atsakingai žiūrime į gyvybę – nėra blogai. Gyvybės atsiradimas ne tik medicininė, bet ir religinė, etinė, moralinė, teisinė tema. Šiai dienai registruoti pasiūlymai panaikina visuomenėje abejones, kad mes, Seimo nariai, kišamės į jų gyvenimą – sprendimą priims medikai ir šeima“, – sakė P. Urbšys.

Andrius Kubilius posėdyje siūlė neskubėti su įstatymo pataisų priėmimu, juolab, kad dar yra naujų pastabų.

„Kadangi supratau, kad jūs tik su vienu specialistu kalbėjomės, gal būtų naudingiau dabar atsiimti, su visais specialistais, teisininkais išsidiskutuoti“, – siūlė jis.

„Šis įstatymas yra labai jautrus. Jei iki sausio 1 nepriimsime pataisų, įnešime dar didesnę sumaištį. To straipsnio, kuris sukėlė daugiausiai pastabų dėl embrionų šaldymo skaičiaus, nebėra. Mes dar turime pakankamai laiko Seime apsvarstyti šiuos klausimus“, – žadėjo parlamentaras P. Urbšys.

Po balsavimo ėmė žarstytis kaltinimais

Po balsavimo išstojusi liberalė Aušrinė Armonaitė informavo turinti 35 Seimo narių pasirašytą prašymą pasinaudoti teise užsakyti nepriklausomą ekspertų vertinimą prieš priimant įstatymą.

Tiesa, Seime kilo diskusijos dėl atsakymo gavimo formos. Todėl Seimo pirmininko pavaduotoja Rima Baškienė pranešė priimanti šį protokolinį prašymą, tačiau kokia tvarka po to laukia, sakė paaiškinsianti vėliau, vakarinio posėdžio metu.

Savo ruožtu R. J. Dagys piktinosi, kad balsuojant „prasimušė“ Seimo narių interesai. Tačiau Eugenijus Gentvilas jį įspėjo būti atsargesniam su žodžiais, nes esą gali pradėti reikalauti teisinio argumentavimo.

„Tai vertybinis dalykas, požiūrio klausimas. Kas laiko embrioną gyvybę, kaip mokslas įrodęs, balsuoja vienaip. Kas mano, kad tai ne gydymas, nes tai poros neišgydo, tai yra vienas būdų susilaukti vaikų. Tai kompromisinis variantas, jokių komisijų nereikia, nes tai žmogaus ir Seimo nario nepakeis“, – prisijungdamas prie diskusijos tikino Petras Gražulis.

Statuto norma yra imperatyvi. Ji nesvarstoma ir dėl jos nebalsuojama. Penktadalis seimo narių turi teisę ir ekspertinė nuomonė turės būti pateikta iki svarstymo Seime. Kolegai Petrui Gražuliui – paskaitykite trumpą ir aiškų A. Kubiliaus straipsnį, po kurio viskas paaiškės“, - sakė Julius Sabatauskas.

Tačiau A. Kubilius aiškino, kad priimtos pataisos tikrai nėra kompromisinės. Jis taip pat pastebėjo, kad įstatyme, kuris dabar priimtas, visa apsauga embrionams numatyta.

Paslauga nuo šiol bus kompensuojama

Pataisų aptarimo metu paaiškėjo, kad moteris, kuri susilaukė vaiko pagalbinio apvaisinimo būdu užsienyje, galės antro vaiko tokiu pat būdu susilaukti Lietuvoje. Ši paslauga mūsų šalyje jai bus kompensuojama.

P. Urbšys stebėjosi, kad klinikos, kurios vykdo pagalbinį apvaisinimą, iki šiol nėra pateikusios duomenų, kiek moterų padėjo ar padeda. Tad jis nesutiko su visuomenėje vis pagarsinamu skaičiumi, kad Lietuvoje yra 50 tūkst. nevaisingų porų.

Savo ruožtu konservatorius Rimantas Jonas Dagys aiškino pasisakantis už pataisas, nes gyvybe negalima manipuliuoti.

„Apie mokslą – gavome krūvą straipsnių. Paskutinė publikacija, kuri pagrindžia komercinius interesus, yra 2002 m. Vėlesnėse kalbama apie kitus dalykus – kiaušialąsčių šaldymą ir visą kitą. Tai naujas mokslas, o ten tundra, kuri buvo anksčiau. Mokslas nužengė toliau“, – aiškindamas, kad tapsime embrionų eksporto valstybe, dėstė Seimo narys.

Laimėjimas su klaustukais

DELFI kalbinti medikai teigiamai vertino dabartinę priimtą įstatymo redakciją ir ją vadino medikų bei įrodymais grįstos medicinos laimėjimą.

Pagrindinis ir aktualiausias klausimas mums dėl šaldomų embrionų skaičiaus jau atsakytas. Visi kiti dalykai gali būti ramiai svarstomi, jie tikrai nėra taip skaudžiai paveikiantys pacientus. Poįstatyminius aktus dar galėsime diskutuoti, bet svarbiausia jau priimta ir labai reikšminga. Tai galima laikyti ir medikų vieningumo laimėjimu“, - džiaugėsi Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Nadišauskienė.

Paklausta, ką mananti apie trukmę, kiek šaldyti embrionai turėtų būti saugomi, specialistė tikino, kad svarbu sutarti dėl metų, tačiau apie tai reikės kalbėti vėliau.

Bet kad pagarbiai, aiškiai reikia elgtis su šia biologine medžiaga, galima gyvybe, savaime suprantama ir niekas nesiginčija“, - sakė R. Nadišauskienė.

Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė prof. Diana Ramašauskaitė taip pat džiaugėsi dėl priimto įstatymo su esamomis pataisomis.

Vertinu tai kaip dalinį laimėjimą, kad leidžia neriboti sukuriamų embrionų kiekį – tai yra didelis laimėjimas. Antra vertus, dar ne visiškai aišku dėl embrionų saugojimo ir kas už jį mokės. Šiuo metu privačiose įstaigose už embrionų saugojimą moka patys pacientai. Jei procedūros bus atliekamos valstybinėse įstaigose, tai kyla klausimas, ar tai bus padengta įstaigos kaštais ar pacientų lėšomis, kiek laiko bus saugoma. Įvairiose šalyse saugojimo trukmė skirtinga. Pavyzdžiui, Lenkijoje – 20 metų, kitose šalyse trumpiau – 2,7 ar 10 metų“, - sakė D. Ramašauskaitė.

Specialistai laikosi kitokios pozicijos

DELFI primena, kad 57 Seimo nariai, tarp kurių daugiausia valstiečių žaliųjų, Seime įregistravo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma grįžti prie konservatyvaus įstatymo modelio. Jame numatoma riboti sukuriamų embrionų skaičių.

Minėti parlamentarai priešinasi tam, kad nuo sausio 1-osios įsigaliotų priimtas įstatymas, kurį rėmė tiek prezidentė, tiek gydytojų bendruomenė bei nevaisingos šeimos. Pataisų šalininkai aiškinamajame rašte tvirtina, jog nuo sausio įsigalioti turintis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas neužtikrina vaiko teisės žinoti savo tėvus ir „neužtikrina adekvačios embriono apsaugos, sukuria prielaidas neterminuotam embrionų saugojimui užšaldžius bei tokių embrionų sunaikinimui“. Įstatymas remiasi religine-vertybine nuostata, kad visateisis žmogus tampa nuo apvaisinimo momento.

Specialistai laikosi kitokios pozicijos. Pavyzdžiui, Santariškių klinikų akušeris ginekologas Vytautas Klimas tokį žingsnį vadina „ekstremistiniu“ bei itin žalingu. „Pataisos iš principo labai sumažina nevaisingumo gydymo galimybes – gydymas taps mažiau sėkmingas, bus pažeidžiamos nevaisingų šeimų teisės“, – prieš keletą dienų DELFI sakė specialistas.

Lietuvos akušerių ginekologų draugija, vienijanti daugiau kaip 500 specialistų, reiškia susirūpinimą dėl Seimo narių naujai registruotų Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatų, kuriomis „embrionų sukurti leidžiama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau trijų“. Taip pat specialistai piktinasi, kad įstatymo pataisomis norima uždrausti embrionų šaldymą. Vietoje to siūloma šaldyti kiaušialąstes.