ESHRE vienija daugiau kaip 6500 reprodukcinės medicinos specialistų iš 115 pasaulio šalių, bei atstovauja didžiausiai Europoje reprodukcinės medicinos pacientų organizacijai „Fertility Europe“.
- Seimui pranešus apie registruojamas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas šalyje netyla emocijos. Ypatingo dėmesio sulaukia siūlymas riboti sukuriamų embrionų skaičių iki trijų šaldant neapvaisintas kiaušialąstes. Kokia yra Europos Žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos pozicija dėl šio pakeitimo?
- Europos Žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugija išreiškia susirūpinimą dėl šios Lietuvos Respublikos Seimo registruojamos įstatymo pataisos, nes ji riboja efektyvų ir etišką nevaisingumo gydymą ir pažangiame pasaulyje taikomų efektyvių technologijų panaudojimą Lietuvoje.
Noriu pabrėžti, kad sukuriamų embrionų skaičiaus ribojimas bei išimtinai kiaušialąsčių šaldymas vietoje embrionų šaldymo negali būti laikomas efektyvesniu nevaisingų porų gydymo metodu, nes tam įvertinti iki šiol nėra atliktų objektyvių aukštos kokybės atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų. Dėl šios priežasties Europos Žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos iniciatyva pradėtas 27 Europos šalių duomenų apie kiaušialąsčių šaldymo ir panaudojimo efektyvumą rinkimas. Tyrimu siekiama išsiaiškinti, ar galima išimtinai kiaušialąsčių šaldymo technologiją vietoje embrionų šaldymo naudoti kaip pagrindinį nevaisingumo gydymo būdą.
Atsižvelgiant į dalies Lietuvos Respublikos piliečių įsitikinimus, šiuo metu priimtu Pagalbinio apvaisinimo įstatymu būtų įteisinama embrionų sukūrimo iš šaldytų kiaušialąsčių technologijos vystymo politika ir taip Lietuva prisidėtų prie minėtų duomenų rinkimo. Jei bus nustatyta, kad išimtinai kiaušialąsčių šaldymas yra efektyvesnė technologija nevaisingumui gydyti, visos Europos klinikos pamažu pradės taikyti būtent tokį gydymo metodą. Tačiau kol vyksta duomenų rinkimas ir nepateiktos įrodymais grįstos išvados, išimtinio kiaušialąsčių šaldymo vietoje embrionų šaldymo įteisinimas valstybiniu mastu būtų neetiškas pacientu atžvilgiu ir nepagrįstas moksliniais metodais.
Dar daugiau, šiuo metu Europos Žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugija neturi pakankamai duomenų vertinti Lietuvos klinikų gebėjimų efektyviai teikti kiaušialąsčių šaldymo paslaugas, mat ši technologija reikalauja specialių mokymų ir didžiulės praktikos. Todėl pasirinkus kiaušialąsčių šaldymą vietoje embrionų šaldymo kaip pagrindinį gydymo būdą, būtų rizikuojama nutolinti Europinio lygio pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimą Lietuvos piliečiams daugybei metų.
Taip 2004 metais nutiko Italijoje, kai dėl draudimo kurti daugiau nei 3 embrionus ir embrionų šaldymo pakeitimo kiaušialąsčių šaldymu pagalbinio apvaisinimo rezultatai, lyginant su Europos vidurkiu, smuko apie 8%. Italijoje pagalbinio apvaisinimo efektyvumas pradėjo atsigauti tik po įstatymo atšaukimo 2009 metais, kai buvo leista šaldyti ir embrionus. Dėl Lietuvos Respublikos Seimo pateiktomis įstatymo pataisomis įteisinamos moters organizmą žalojančios ir pavojų moters bei vaiko sveikatai keliančios visų apvaisintų embrionų perkėlimo procedūros Europos Žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugija bei kitos tarptautinės organizacijos negalėtų efektyviai konsultuoti Lietuvos specialistų. Taip Lietuvos progresas pagalbinio apvaisinimo srityje dar labiau sulėtėtų ir nuo to nukentėtų pacientai. Vadinasi, minėtos pataisos priėmimas paverstų Lietuvos Respublikos piliečius „bandomaisiais triušiais“, kai rizikuojama tiek moters bei vaiko sveikata ir gerove, tiek ir besigydančios poros psichologine ir emocine sveikata.
Noriu priminti, kad vadovaujantis Italijos patirtimi, Lietuvoje, priėmus numatytas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, neišvengsime pacientų kreipimosi į Europos Žmogaus teisių teismą. Italijos reprodukcinės medicinos tyrimų asociacijos bei Pažangios reprodukcijos ir genetikos institutų tarptautinio tinklo mokslinis direktorius dr. Luca Gianaroli pabrėžia, kad konservatyvusis Italijos įstatymas, kurio modelį atkartoja Lietuvoje teikiamos įstatymo pataisos, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, todėl privalėjo būti keičiamas, o Italijos Respublikai buvo paskirta kiekvienai pacientų porai išmokėti 15 tūkstančių eurų kompensaciją. Priėmus Lietuvos Respublikos Seimo numatytas įstatymo pataisas, ši situacija pasikartotų ir taip būtų neatsakingai švaistomi visų mokesčių mokėtojų pinigai.
- Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų teikėjai tikina, kad kiaušialąsčių šaldymas yra modernus metodas, kuris medicininiu požiūriu duoda ne mažesnį efektyvumą nei embrionų šaldymas. Ar Europos Žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugija pritaria šiam teiginiui?
- Kategoriškai nepritaria. Pirmiausia, kiaušialąsčių šaldymas nėra modernus metodas, nes pagalbinio apvaisinimo praktikoje buvo naudojamas dar 80-aisiais. 2012 metais Amerikos reprodukcinės medicinos draugija paskelbė, kad kiaušialąsčių šaldymas nelaikomas ekperimentiniu metodu ir pritarė šiems technologijos panaudojimo būdams: donorų kiaušialąsčių šaldymui, vėžiu sergančių pacienčių vaisingumo išsaugojimui, kiaušialąsčių šaldymui dėl medicininių priežasčių ar kiaušialąsčių šaldymui savo noru. Nei Amerikos reprodukcinės medicinos draugija, nei Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugija nepalaiko kiaušialąsčių šaldymo kaip pagrindinio gydymo būdo visiems pacientams ir primena, kad kiekvieno paciento individualią situaciją bei geriausią gydymo būdą nustato gydytojas.
Maltos pavyzdį Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų teikėjai vadina „moderniu“ nevaisingumo gydymo srityje, todėl Europos Žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugija susisiekė su profesoriumi Marku Brinkatu (Marc Brincat), vadovaujančiu valstybinei Maltos pagalbinių apvaisinimų klinikai. Profesorius, komentuodamas situaciją savo šalyje, neslėpė, kad jų rezultatai pasauliniu mastu yra „pakankamai geri tik dėl bene 30-ies metų patirties, kuri lėmė ypatingai aukštus medikų ir embriologų įgūdžius“. Vis tik net jo vadovaujamos klinikos nėštumų rodiklis vienam pagalbinio apvaisinimo ciklui, įteisinus apvaisinamų kiaušialąsčių skaičiaus ribojimą, smuko apie 10%. Profesorius Brinkatas atsargiai kalba apie Maltos patirties pritaikymą kitose šalyse, nes, priklausomai nuo pagalbinio apvaisinimo specialistų patirties ir pasirengimo, rezultatai gali stipriai skirtis. Profesoriaus teigimu, iki dabar Maltoje diskutuojama dėl ribojamo apvaisinamų kiaušialąsčių skaičiaus, nes dėl negalėjimo laboratorijoje atrinkti gyvybingų embrionų didėja persileidimų skaičius, o taip pat ne visoms pacientų poroms gali būti suteikiamos nevaisingumo gydymo paslaugos. Taigi, Malta garsėja kaip rizikingiausio savo piliečių medicininio turizmo į kitas šalis pavyzdys, kai pati valstybė turi apmokėti užsienyje sukeltų sveikatos komplikacijų gydymą.
Medicininiu požiūriu, ne embrionų ar kiaušialąsčių šaldymas, bet apvaisinamų kiaušialąsčių skaičiaus ribojimas kelia pavojų moters ir vaiko sveikatai bei gerovei. Labiausiai neramina visų vienu metu sukurtų embrionų perkėlimo į moters organizmą politika, nes tai sukeltų didžiulę daugiavaisių nėštumų ir su jais susijusių komplikacijų riziką. Priėmus tokį patį įstatymo punktą Italijoje 2004 m., daugiavaisių nėštumų skaičius išaugo tris kartus, lyginant su Europos vidurkiu. Taip išaugo ir priešlaikinių gimdymų bei kūdikių mirčių skaičius.
Nežinau, kaip galima tokį žaidimą su moters ir vaikų sveikata bei gyvybe vadinti etišku, kai Europoje jau turėjome ypatingai skaudžias pasekmes atnešusį pavyzdį. Įstatymo pataisų šalininkai teigia, kad nebūtina vienu metu kurti visų trijų embrionų, tačiau pamiršta paminėti, kad tikimybė apvaisinus vieną šaldytą kiaušialąstę išsivystyti sveikam embrionui, kurį perkėlus į moters organizmą pora susilauks vaiko, tėra vidutiniškai 6%. Todėl nustatytas vienu metu apvaisinamų kiaušialąsčių skaičiaus ribojimas ženkliai sumažina poros galimybę susilaukti atžalos.
Antra, netiesa yra tai, kad moteriai nereikės vartoti papildomų hormoninių preparatų. Kiekvieną kartą, atšildžius iki trijų kiaušialąsčių apvaisinimui, moteris pradės vartoti hormonus, skatinančius gimdos dangalo paruošimą implantacijai. Vadinasi, įstatymo pataisų teikėjai sąmoningai nori moteriai liepti leistis hormonus prailgintą laiko tarpą, neatsižvelgdami nei į jos sveikatą, nei į psichologinę ir emocinę gerovę. Trečia, noriu priminti apie visų pamirštą vyrų sveikatą ir gerovę. Tie vyrai, kuriems reikės operacijos būdu iš sėklidžių išgauti lytines ląsteles, šią procedūrą turės kartoti ne vieną ir ne du kartus. Todėl įstatymo pataisų teikėjai įteisintų perteklines chirurgines procedūras vyrams, kurie po-operacinį skausmą kęstų ilgiau, nukentėtų jų psichologinė sveikata. Lietuvos medikai įstatymais yra įpareigoti netaikyti tokių gydymo metodų, kurie žaloja žmogaus sveikatą ir yra pavojingi gyvybei, todėl numatyti įstatymo pakeitimai šiai priesaikai prieštarautų.
Mano žiniomis, Lietuvos Respublikos Seimo nariams teiktose ekspertizėse įstatymo pataisų mokslinis pagrįstumas yra argumentuojamas Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos (ESHRE) duomenimis. Kaip oficiali Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos atstovė ryšiams su Lietuva galiu užtikrinti, kad tokių argumentų draugija niekada neteikė ir atsiriboja nuo bet kokios visuomenę klaidinančios ESHRE teikiamų duomenų interpretacijos.
ESHRE publikacijose iki šiol nebuvo lyginami pagalbinio apvaisinimo ciklų iš šaldytų embrionų ir šaldytų kiaušialąsčių rezultatai vaisingumo problemų turinčių pacientų grupėje, o sveikų moterų donorių kiaušialąsčių apvaisinimo rodikliai dėl biologinių priežasčių su šia grupe yra nelygintini. Iš principo, Lietuvos Respublikos Seimui teikiamų mokslo duomenimis manipuliuojančių ekspertizių kokybę turėtų vertinti Lietuvos mokslo taryba.
Vadovaujantis Europos Žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos bei Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, vienintelis šiai dienai efektyvus pagalbinio apvaisinimo metodas yra visų brandžių kiaušialąsčių apvaisinimas ir susidariusių perteklinių embrionų šaldymas. Embrionų šaldymo technologija yra saugių pagalbinio apvaisinimo technologijų ašis, pagrindinė nevaisingumo gydymo progreso esmė visame pasaulyje. Šis metodas leidžia riboti į moters organizmą perkeliamų embrionų skaičių iki vieno, pasinaudojant didžiausią potencialą į sveiką vaiką išsivystyti galinčių embrionų atranka, ir taip sumažinti daugiavaisių nėštumų bei su jais susijusių komplikacijų riziką. Minėtas gydymo būdas taip pat leidžia genetiškai paveldimą ligą turintiems pacientams susilaukti sveikų vaikų atlikus embrionų pre-implantacinę genetinę diagnostiką taip užkertant kelią negalią sukeliančios ligos perdavimui.
Šiuo metu priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas užtikrina pacientų teisę į efektyvų, klinikiniais tyrimais grįstą gydymą nediskriminuojant jų pagal sveikatos būklę ar gyvenamąją vietą. Beje, vadovaujantis priimtu įstatymu, įteisinama embrionų sukūrimo iš šaldytų kiaušialąsčių technologijos vystymo politika. Embriologai bet kuriuo atveju turės neskatinti perteklinių embrionų kūrimo, tačiau galutinis sprendimas bus priimamas atsižvelgiant į individualią paciento situaciją ir moralinius įsitikinimus. Svarbiausia, sukuriamų embrionų skaičius nebus ribojamas pacientų sveikatos sąskaita.
- Kaip vertinate kitus siūlomus Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimus?
- Kituose įstatymo pakeitimo punktuose norima panaikinti leidimą lytinių ląstelių donorams atlyginti patirtas su donorystės procesu susijusias išlaidas, drausti anoniminę lytinių ląstelių donorystę ir uždrausti donorų lytinių ląstelių įvežimą ar išvežimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugija išreiškia susirūpinimą, jog tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva šie draudimai gali kelti donorų trūkumo riziką ir su ja susijusias ateities kartų sveikatos komplikacijas. Remiantis Jungtinės Karalystės patirtimi, kur iki 2012 metų lytinių ląstelių donorų patirtos išlaidos buvo beveik nekompensuojamos, donorų skaičius buvo ypatingai ribotas. Vadinasi, vos keli Lietuvos Respublikos piliečiai bus lytinių ląstelių donorais visoms vaisingumo problemų turinčioms poroms, norinčioms pasinaudoti lytinių ląstelių bankų paslaugomis. Šią problemą gilins ir draudimas importuoti donorų lytines ląsteles.
Tuo tarpu pagal priimto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatas, žmonės, kurie negali susilaukti vaikų dėl lytinių ląstelių trūkumo, galės kreiptis į Lietuvos lytinių ląstelių bankus. Šiuose bankuose, pagal naujausius Europos Komisijos direktyvos pakeitimus, bus saugomos donorų lytinės ląstelės. Šiuo metu priimtu įstatymu draudžiant lytinių ląstelių donorystę paversti komercinių sandorių objektu bus išvengta socialiai pažeidžiamų Lietuvos piliečių skatinimo už pinigus tapti donorais, tačiau bus leidžiama atlyginti nedideles donorų patirtas išlaidas, susijusias su donorystės procesu.
Tais atvejais, kai lytinių ląstelių bankuose esančių lytinių ląstelių nepakaks, bus galima importuoti donorų lytines ląsteles iš tarptautinių lytinių ląstelių bankų, tačiau tik tuomet, kai šių lytinių ląstelių išgavimas, saugojimas, ir registravimas atitiks Europos Komisijos direktyvas bei atsekamumą. Siekiant užtikrinti vaiko, tėvų, ir paties donoro gerovę, donoro tapatybė galės būti atskleidžiama vaiko, tėvų ar donoro prašymu teismo sprendimu. Taip bus kiek galima labiau mažinama psichologinė visų šalių įtampa neatimant prigimtinės vaiko teisės sužinoti savo biologinių tėvų tapatybę.
Taip pat svarbu paminėti, kad šiuo metu priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas draudžia prekybą žmogaus lytinėmis ląstelėmis ar embrionais. Tai reiškia, kad surinktos moters ir vyro lytinės ląstelės, o taip pat kiekvienas sukurtas embrionas bus registruojami Lietuvos ir Europos duomenų bazėse. Tiek žmogaus lytinės ląstelės, tiek ir embrionai negalės būti panaudoti jokiais komerciniais tikslais nei Lietuvos Respublikos teritorijoje, nei už jos ribų. Vykdant Europos Komisijos direktyvas, bus užkirstas kelias bet kokiems neregistruotiems ar neetiškiems veiksmas su žmogaus embrionais.
- Visuomenėje girdima kritika, kad šiuo metu priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas yra finansiškai naudingas suinteresuotoms Lietuvos vaisingumo klinikoms ir dėl to priešinamasi įstatymo pakeitimams.
- Tai yra niekuo nepagrįstas teiginys. Priimto įstatymo nuostatos užtikrina pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikiančių medicinos įstaigų darbo skaidrumą, pabrėžia klinikiniais tyrimais įrodytos medicinos svarbą, užkirsdamas kelią perteklinių procedūrų naudojimui, ir prioritetizuoja kiaušialąsčių šaldymo vietoje embrionų šaldymo technologijos vystymą atsižvelgiant į Lietuvos piliečių vertybes.
Pagal priimtas įstatymo nuostatas, pirmiausia didelis dėmesys bus skiriamas išsiaiškinti poros nevaisingumo priežastis ir pritaikyti tinkamą gydymą šioms priežastims pašalinti. Tik įsitikinus, kad jokios kitos medicininės priemonės porai susilaukti vaikų nepadeda, bus svarstoma pagalbinio apvaisinimo galimybė.
Be to, pagal šiuo metu priimtą įstatymą pagalbinio apvaisinimo paslaugas galės teikti tik aukštus kokybės standartus išlaikančios licencijuotos klinikos ar valstybinės ligoninės, taigi, nevaisingumo gydymas nebus sutelktas privataus verslo sektoriuje. Priimtas įstatymas numato visapusišką licencijuotų medicinos įstaigų darbo skaidrumą, todėl kiekvienam Lietuvos Republikos piliečiui bus galima lengvai gauti informaciją apie pastarųjų teikiamų paslaugų kokybę ir sėkmės rezultatus. Ataskaitos apie pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikiančių įstaigų darbą bus perduodamos Europos Komisijai.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas numato, kad pacientams galės būti taikomas tik klinikiniais tyrimais pagrįstas gydymas. Tai atitinka šių metų lapkritį Europos Žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos išplatintas mokslinėmis studijomis grįstas rekomendacijas, kuriose teigiama, kad modernios medicininės technologijos neturėtų būti taikomos pacientų gydymui tol, kol nebus įsitikinta jų saugumu bei nauda pacientų sveikatai. Visa tai leis Lietuvos žmonėms rinktis kokybišką ir mokslo įrodymais grįstą gydymą, atliekamą aukščiausios kvalifikacijos specialistų. Medicinos įstaigos, kurios nesugebės atitikti tarptautinių standartų ar siūlys pacientams perteklines paslaugas rizikuos prarasti veiklos licenciją.
- Kaip 2016 m. rugsėjo 14 d. priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas įstatymas atrodo Europos ir pasaulio kontekste?
- Šiuo metu priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas atitinka tarptautinius standartus, įskaitant Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos rekomendacijas, Europos Žmogaus teisių konvencijos straipsnius ir Europos komisijos direktyvas.
Europos Žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugija išreiškia visapusę paramą Lietuvai bei palaiko Lietuvos Respublikos Seimo priimtą pažangų Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, neribojantį Lietuvos piliečių teisės į šeimą ir efektyvų gydymą. Įsigaliojus šiam įstatymui, Lietuva prisijungs prie Europos Pagalbinio apvaisinimo technologijų taikymo duomenų bazės, todėl galima bus objektyviai vertinti ir pasitelkiant tarptautine patirtimi tobulinti šiuo metu Lietuvoje taikomus nevaisingumo gydymo būdus.
Galiausiai, dabartinis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas yra pažangus tiek Europos, tiek ir pasaulio kontekste, ir yra atspindintis mūsų piliečių vertybes. Pabrėžtina, kad šiuo metu Lietuvoje priimto pažangaus Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatos atitinka 27-iose iš 28-ių Europos Sąjungos šalių galiojančias nuostatas, iš jų ir katalikiškose Lenkijoje, Ispanijoje, Italijoje bei Prancūzijoje.
Tuo tarpu valstybinė politika taikyti tik klinikiniais tyrimais grįstą gydymą, skaidrumo politika, pacientų ir būsimų vaikų sveikatos ir gerovės prioritetas, o taip pat embrionų sukūrimo iš šaldytų kiaušialąsčių technologijos vystymo politika siekiant sumažinti perteklinių embrionų sukūrimą, o ne priverstinis technologijos taikymas stokojant mokslinių įrodymų, ateityje gali tapti pavyzdžiu ir kitoms Europos valstybėms.
