Jų autoriai – 57 Seimo nariai, tarp kurių – Valstiečių-žaliųjų pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Dainius Kepenis, naujasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir kiti.
Seimas birželį buvo priėmęs Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuriame numatė, kad atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą embrionų galėtų būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, o sukurtų embrionų skaičius negalėtų viršyti trijų. Tokio reglamentavimo šalininkai teigė norintys užkirsti kelią situacijai, kai nepanaudotų embrionai būtų naikinami.
Šalies Prezidentė šį įstatymą vetavo, teigdama, kad reikalavimas visus embrionus perkelti į moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę. Anot prezidentės, tai kelia riziką tiek moters, tiek vaiko sveikatai.
Rugsėjį nevaisingos poros džiaugėsi - parlamentarai pritarė D.Grybauskaitės veto šiam įstatymui. Naujausioje redakcijoje buvo nustatyta, kad sukuriamų embrionų skaičius neribojamas, leidžiama lytinių ląstelių donorystė ir embriono išankstinė diagnostika.
Visame pasaulyje daugiau nei 5 mln. vaikų gimė panaudojus pagalbinio apvaisinimo technologijas. Pati saugiausia ir ekonomiškiausia technika – auksinis standartas – tai vieno embriono perkėlimas į moters organizmą, kai pertekliniai embrionai yra šaldomi ir perkėliami vėliau, pagal gydymo planą ir poreikį. Apie tai daugiau kalbėjo ir Helsinkio universiteto centrinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos centro vadovas bei Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos vadovas prof. Juha Tapanainen. Skaitykite čia.
Dauguma Europos Sąjungos šalių leidžia embrionų šaldymą ir neriboja jų skaičiaus, o apvaisinimas mėgintuvėlyje dalinai finansuojamas valstybės.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet po pagalbinio apvaisinimo šalyje gimsta apie tūkstantis vaikų.
Dėl valdžios institucijų ir politikų neveikimo nevaisingos poros nesulaukia pagalbos
Kiek anksčiau, dar netylant diskusijoms dėl konservatyvaus ir liberalaus įstatymo modelių, pacientų bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė atkreipė dėmesį, jog dauguma Lietuvoje nevaisingų porų jau daugiau nei dešimtmetį nesulaukia tinkamos pagalbos, nes Lietuvos Respublikos Seimas nepriima pažangaus įstatymo, reglamentuojančio pagalbinį apvaisinimą.
„Nevaisingumas yra liga, kurios gydymą, įvertinęs nevaisingos poros situaciją, turi rekomenduoti gydytojas. Gydymo būdą turi pasirinkti pora. Jeigu porai pagalbinis apvaisinimas nepriimtinas ar įsitikinimai leidžia kurti tik tam tikrą embrionų skaičių, bus paisoma jos norų. Poros, kurios pasitiki inovacijomis, pažangia medicina ir šioje srityje dirbančiais specialistais, demokratinėje valstybėje turi turėti galimybę rinktis ir pasinaudoti inovatyviais gydymo būdais. Vis tik, manome, jog svarstant šį klausimą, pirmiausia turi būti paisoma porų, negalinčių susilaukti vaikų, interesų ir atsižvelgiama į argumentais pagrįstą specialistų nuomonę“, – sako I. Drėgvienė. Kasmet Lietuvoje nevaisingų porų skaičius išauga keliais
Apie tai daugiau skaitykite čia.
Kviečiame jus išsklaidyti tylą, kuria dažnai apsiginkluoja žmonės, patyrę, ką reiškia nuolat girdėti skaudžius giminaičių ir draugų klausimus apie atžalas, ir pavargę nuo milžiniškų išlaidų, skiriamų vilčiai susilaukti vaiko.
Pasisakykite ir pasidalinkite su tais, kurie nesupranta, ką reiškia ši bėda ar gėdijasi apie ją kalbėti – kiek jums kainavo dirbtinis apvaisinimas, su kokiomis bėdomis susidūrėte, kas turėtų pasikeisti Lietuvoje, kad su šia bėda susidūrusiems būtų lengviau?
Jūsų minčių lauksime el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Vaikas“ – jomis galite dalintis ir spausdami pilką mygtuką žemiau. Anonimiškumą garantuojame.
