Alergijų daugėja ir daugės. Tai – mūsų civilizacijos pasekmė. Žmonės gyvena švariau, tvarkingiau, tačiau, kita vertus, aplinkoje, maiste vis daugiau chemikalų, didelis oro užterštumas. Alergija – viso organizmo liga. Mes susiduriame ir su odos alergijomis, ir bronchų astma ir su alergine sloga, dilgėlinėm ir pan. – labai plati sritis. Vieni žmonės kreipiasi vien įtardami alergijas, nes apie jas šiuo metu daug rašoma, tarsi apie madingą ligą. Kitas žmogus kreipiasi, kai forma jau „užleista“, - pasakojo pašnekovė.

Alergija yra imuninių procesų sukelta reakcija, kai padidėja jautrumas medžiagoms, kurias paprastai žmogaus organizmas toleruoja: maisto produktams, namų dulkėms, mikroskopiniams grybams, augalų žiedadulkėms, naminių gyvūnų kailiui, buitinės chemijos medžiagoms, vaistams ir kt.

Jei žmogui kyla įtarimas dėl odos reakcijų, slogos ar užsitęsusio kosulio, reikia kreiptis į savo gydytoją ir gauti siuntimą pas alergologą.

Itin pavojingas alergenas

Kalbant apie alergijas, nevalia nepaminėti kosmetikos priemonių. Kasdien kiekvienas mūsų naudojame begalę priemonių, turinčių tiesioginį kontaktą su mūsų oda.

„Beveik nėra kosmetikos priemonių be konservantų, bet kitaip ir negali būti – produktas turi negesti. Vienas alergenas yra parabenas, kuriam alergiški daug žmonių. Daug kas girdėję apie jį ir žino. Todėl sukuriami kiti konservantai. Vienas jų – methylchloroisothiazolinonas. Dabar paaiškėjo, kad jis daug baisesnis už parabeną, nes jis vienam iš dešimties žmonių sukelia alergines reakcijas. Kontaktinė alergija atsiranda nebūtinai iškart, dažniau – panaudojus kurį laiką. Dabar pasiekta tokia riba, kad jį rekomenduoja išimti iš produktų, kurie tepami ant žmogaus odos. Jie galės likti tik tokiuose produktuose, kurie yra nuplaunami, pavyzdžiui, šampūnuose“, - sakė gydytoja alergologė.

I. Valatkienės teigimu, kai kuriose priemonėse šis konservantas gali būti sutrumpintas – methylthiazolinonas, thiazolinonas, chlorthiazolinonas ar pan.

Kadangi iki 2017 m. gamintojai šį konservantą turi pašalinti, gydytoja pataria labai atsakingai pirkti kosmetikos priemones.

„Jei brangus kremas yra nukainotas, prieš pirkdami pasižiūrėkite sudėtį, ar nėra šio priedo“, - pabrėžė pašnekovė.

Methylchloroisothiazolinonas pirmą kartą kosmetikoje panaudotas 1970-aisiais. Jis taip pat naudojamas gaminant klijus, detergentus, dažus ir kitas industrines priemones. Šis ingredientas nėra tarptautiniame kancerogenų sąraše, tačiau paskui jį jau seniai velkasi odos sudirginimo, alergijų sukėlimo šleifas. Jis itin daug kritikos sulaukė Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje.

Neskubėkite teptis

Gydytojos teigimu, alergija kontaktiniams alergenams pasireiškia vienodai – atsiranda odos paraudimas, niežulys, bėrimas, primenantis manų kruopas, jei alergija stipresnė – gali atsirasti pūslelės, šlapiavimas.

„Todėl jei kalbame apie alergišką žmogų, yra viena taisyklė – kosmetiką pirkti vaistinėje. Tokia kosmetika daugiau ar mažiau ištirta, aiški ir patvirtina jos sudėtis. Be to, kuo mažiau sudėtinių dalių sudėtyje – tuo geriau. Jei žmogus nealergiškas, sprendimas jo valioje. Tačiau vienaip ar kitaip – labai daug dažiklių, kvapiklių, nežinia, ar labai tinka ir sveikam žmogui.

Kita vertus, kosmetikos pramonė eina į priekį. Jei norime stipresnio poveikio, veikiausiai bus daugiau sudėtinių dalių. Tačiau konsultacija su dermatologu, kosmetologu nepakenktų“, - patarė I. Valatkienė.

Paklausta, kaip iš anksto apsidrausti ir išvengti stiprios alerginės reakcijos, pašnekovė įvardijo porą patarimų.

„Pirmiausia reikia paprašyti mėginėlio. Jei nėra galimybės, nusipirkus kremą reikėtų vidinėje dilbio arba žasto pusėje kelias dienas patepti kremo ir palikti jo per naktį. Jei vieta neparaudo, nepradėjo niežėti, produktą naudoti galima. Kontaktinė alergija vienaip ar kitaip yra nemalonūs pojūčiai, sutrikimas, kuris, reikalauja gydymo. Aišku, pastepus stipriu alergenu, gali prasidėti stipresnė sisteminė reakcija, kuriai bus reikalingas ilgesnis gydymas stipresniais vaistais. Ateičiai reikėtų išsiaiškinti alergeną, mat tepantis juo daugiau kartų, reakcija bus tik stipresnė“, - sakė ji.

Taip pat, pasirodo, svarbios ir priemonės laikymo sąlygos.

„Idealiausia, jei kremas ar kita priemonė, pavyzdžiui, losjonas, yra stikliniame indelyje. Kai kurie kremų, kosmetikos kūrėjai, ypač nedidelės bendrovės, kurioje kelios merginos verda kremus, gali net nežinoti, į kokią talpą supila priemonę – galbūt iš prastos kokybės plastmasės į grožio priemonę pakliūva pavojingų medžiagų. Gaila, kad mažai kosmetikos talpinama į stiklo indelius, o dažnai ir jie būna stiklo imitacijos“, - teigė I. Valatkienė.