Trečiadienį paskelbta bendra Europos Komisijos ir EBPO ataskaita „Apie sveikatą glaustai. Europa 2016 m.“ rodo, kad daugumoje ES šalių vidutinė gyvenimo trukmė yra daugiau negu 80 metų.
Tačiau, nors gyvenimo trukmė kaip niekada ilga, ilgesnė senatvė ne visada sveika. Europos Sąjungoje maždaug 50 mln. žmonių serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, kasmet nuo jų miršta daugiau nei pusė milijono darbingo amžiaus žmonių ir ES ekonomikai tai kasmet atsieina apie 115 mlrd. EUR. Daugiau svarbių skaičių – iliustruotoje santraukoje, rašoma pranešime spaudai.
Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Komisijos narys Vytenis Andriukaitis sakė: „Ataskaitoje „Apie sveikatą glaustai“ pateikta daug valstybėms narėms naudingos informacijos, į kurią atsižvelgdamos jos gali plėtoti su sveikata susijusius veiksmus visose politikos srityse. Ataskaita rodo, kad Europos Sąjungoje dėl tokių rizikos veiksnių, kaip, pavyzdžiui, rūkymas ir nutukimas, kasmet miršta daugybė žmonių. Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad būtina toliau dėti pastangas, siekiant užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugos taptų prieinamesnės.“
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Angelis Gurría pridūrė: „Jeigu priežiūros paslaugų standartai būtų aukščiausio lygio visose ES šalyse, būtų galima išsaugoti daug daugiau gyvybių. Būtina dėti daugiau pastangų, kad galimybė naudotis paslaugomis ir jų kokybė nesiskirtų, o Europos sveikatos priežiūros sistemos turi veiksmingiau skirti išteklių toms sritims, kuriose jie turi didžiausią poveikį sveikatos srities rezultatams, be kita ko, prevencijai.“
Pagrindiniai ataskaitos „Apie sveikatą glaustai“ teiginiai
Reikia kurti veiksmingesnes sveikatos priežiūros sistemas. Kasmet nuo ligų, kurių būtų galima išvengti, miršta 550 000 darbingo amžiaus žmonių. Šiuo metu 16 % suaugusiųjų yra nutukę (2 000 m. jų buvo 11 %), o vienas iš penkių teberūko. Daugybę gyvybių būtų galima išgelbėti skiriant daugiau išteklių sveikatos ugdymo ir ligų prevencijos strategijoms, kurių tikslas – šalinti šiuos ir kitus rizikos veiksnius, ir pagerinant intensyviosios ir ilgalaikės priežiūros paslaugas.
Reikia kurti prieinamesnes sveikatos priežiūros sistemas. 27 % pacientų vyksta į skubiosios pagalbos skyrius, nes trūksta pirminės sveikatos priežiūros paslaugų. Vidutiniškai 15 % sveikatos priežiūros išlaidų tiesiogiai dengia pacientai ir skirtingose šalyse ši dalis gerokai skiriasi. Tikimybė neturtingiems europiečiams patirti sunkumų siekiant gauti tinkamą sveikatos priežiūrą dėl finansinių priežasčių vidutiniškai 10 kartų didesnė nei turtingesniesiems. Valstybių narių vykdoma politika turėtų būti siekiama mažinti finansines kliūtis gauti sveikatos priežiūros paslaugas, gerinti galimybes naudotis pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis ir trumpinti pernelyg ilgą laukimą.
Reikia kurti atsparesnes sveikatos priežiūros sistemas. Visoje ES vyresnių nei 65 metų gyventojų dalis padidėjo nuo mažiau nei 10 % 1960 m. iki beveik 20 % 2015 m.
Numatoma, kad iki 2060 m. ši dalis padidės beveik iki 30 %. Dėl gyventojų senėjimo, didėjančio sergamumo lėtinėmis ligomis ir biudžeto apribojimų reikės keisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistemą, be kita ko, plėtoti e. sveikatos paslaugas, trumpinti ligoninėje praleidžiamą laiką geriau organizuojant pirminės sveikatos priežiūros ir bendruomenės priežiūros paslaugas, racionaliau skirstyti išlaidas vaistams, be kita ko, visapusiškai naudojantis generinių vaistų teikiamomis galimybėmis.
Iniciatyvos „Sveikatos būklė Europos Sąjungoje“ ciklas
Iniciatyvos „Sveikatos būklė Europos Sąjungoje“ ciklo tikslas – padėti valstybėms narėms gerinti žinias, formuoti įrodymais grindžiamą politiką ir kartu spręsti minėtas problemas. Ciklas apima įvairius analitinius produktus, rengiamus bendradarbiaujant su EBPO ir Europos sveikatos sistemų ir politikos observatorija.
Trečiadienį paskelbta ataskaita yra pirmasis ciklo produktas. Kitas žingsnis – iki 2017 m. lapkričio mėn. parengti sveikatos būklės kiekvienoje iš 28 ES šalių profilius, kuriuose būtų visų pirma nurodyti kiekvienos šalies ypatumai ir problemos.
Prie šių 28 profilių bus pridėtas Komisijos analitinis dokumentas, kuriame padarytos išvados bus susietos su platesnio masto ES darbotvarke ir bus pabrėžtos kiekvienos valstybės narės aplinkybės. Ciklo pabaigoje valstybės narės galės pasiūlyti pasidalyti nuomonėmis.
Iniciatyvos „Sveikatos būklė Europos Sąjungoje“ ciklo santrauką galima rasti čia.
