Kas stabdo procesą?
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos viceprezidentas, Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos narys Gediminas Žižys piktinasi, kad susiklosčiusi situacija dėl vėžio gydymo šalčiu yra tiesiog nepaaiškinama. Net pusantrų metų trukęs krioabliacijos metodo akreditavimo procesas pasibaigė dar metų pradžioje, o procedūros įkainio nustatymo klausimas vilkinamas ligi šiol.
Jo nuomone, šiuo metu procesą stabdo krioabliacijos aparatūrą turintis ir galinti ja naudotis Nacionalinis vėžio institutas (NVI): „Patys buvo to iniciatoriai, o dabar nesikreipia į Valstybinę ligonių kasą (VLK), kad būtų patvirtintas įkainis, neduoda paraiškos procedūroms reikalingoms adatoms pirkti.“
Tačiau NVI direktorius Feliksas Jankevičius tvirtina, jog dėl procedūros įkainio nustatymo kreiptasi buvo daug kartų, o klausimas yra įstrigęs VLK.
„Krioabliacija – vienas brangiausių institute taikomų gydymo būdų. Tikimės, kad bent naujoji vyriausybė ims spręsti šį klausimą. Tai nėra vien tik vėžio instituto problema – šia aparatūra gali naudotis kitos šalies gydymo įstaigos. Daugelio kitų procedūrų įkainiai taip pat nėra iki galo patvirtinti, tokie klausimai VLK užstringa ilgam“, – kalbėjo įstaigos vadovas.
Kitoks gydymas atsieina brangiau
Krioabliacija jau gana plačiai taikoma Vakarų šalyse. Atliekant šią procedūrą naudojama nauja technologija, kai adatoje sumaišius argono ir helio dujas pasiekiama minus 60 laipsnių Celsijaus. Šalčio adata veikiamas navikas sunaikinamas mažiausiai pažeidžiant sveikus audinius.
„Gydant prostatos vėžį ši procedūra yra išsigelbėjimas lokalių atkryčių po stipraus spindulinio gydymo atvejais. O gydant inkstų vėžį krioabliacija leidžia padėti išsaugoti inkstą. Kitu atveju, jei jo nepašalini, po to skiriami vaistai ir dializė atsieina 50 tūkst. eurų daugiau išlaidų per metus. O krioabliacijos adatų rinkinys kainuoja keturis penkis tūkstančius eurų“, – sakė NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas gydytojas urologas dr. Algirdas Ulys.
Jei naujasis gydymo būdas būtų kompensuojamas, per metus galima būtų atlikti 20–30 inkstų ir apie 30 prostatos navikų šaldymo procedūrų. Dabar jų per metus gal atliekama penkios šešios, kai nėra kito pasirinkimo.
Kaimynai pinigus skaičiuoja
„Dabar yra pasakyta A, bet nepasakyta B. VLK renkasi, ką finansuoti, o ko – ne. Bet juk kalbama ne apie milijonus, o kelias dešimtis būtiniausių procedūrų per metus. Įsivaizduokite, kaip turi jaustis sunkiai sergantis žmogus, kai priėjus liepto galą jam sako, jog dar galima išgyti taikant šį metodą, tačiau ligonių kasos siūlo rinktis dešimt kartų brangesnį, kuris dar ir neišgydys.
Savo ruožtu masiškas gydymo būdas – dializė yra finansuojamas, pilna įsteigta centrų, su taksi nuvežami ir parvežami pacientai. O tai, kad žmogus yra neįgalus ir nedarbingas, nerūpi. To būtų galima išvengti pritaikant krioabliaciją“, – aiškino gydytojas urologas.
Be to, jis priminė, kad, pavyzdžiui, kaimyninėje Estijoje ir kitur ši procedūra yra finansuojama, nes išties skaičiuojami pinigai.
„Estai skiria dešimt procentų daugiau lėšų priemonėms negu vaistams. O mes, atvirkščiai, didžiąją dalį skiriame būtent jiems ir dializei“, – pabrėžė A.Ulys.
Sveikatos apsaugos viceministro Valentino Gavrilovo komentaras:
- Technologija buvo įvertinta, nuspręsta, kad ji verta dėmesio ir gali duoti pridėtinės vertės. Tačiau toliau svarbiausia išsiaiškinti, ar tam esame finansiškai pajėgūs ir kaip greitai tą galėtume leisti. Todėl viskas buvo perduota VLK, kad jie atliktų skaičiavimus, koks galėtų būti įkainis ir kiek tam reikės pinigų.
O VLK ne vieną tokią užduotį turi, tad reikia laukti šio klausimo sprendimo. Mums pateiktas visas tokių procedūrų sąrašas ir dabar kaip tik turės būti dėliojami prioritetai, kad nebūtų taip lėtai judama. Tačiau konkretūs sprendimai dar nėra priimti.
Valstybinės ligonių kasos atsakymas
Sveikatos priežiūros technologijų vertinimo komitetas, įvertinęs sveikatos technologijos vertinimo ataskaitą „Prostatos ir inkstų vėžio gydymo taikant kriobliaciją (CKYO)“, pritarė minėtai ataskaitai.
Tačiau tam, kad šio metodo taikymas būtų apmokamas PSDF biudžeto lėšomis, to nepakanka – turi būti priimti konkretūs sprendimai ir priimti teisės aktai, kuriais vadovaujantis minėtas gydymas būtų kompensuojamas iš PSDF biudžeto lėšų.
Tik priėmus sprendimus ir patvirtinus teisės aktus, ligonių kasos nustatyta tvarka galės apmokėti šį gydymą.
