Vis dėlto identiškus dvynius stebėję mokslininkai priėjo prie išvados, kad genams tenka ne daugiau kaip 30 proc. šio svarbaus vaidmens. Vadinasi, didžiausią įtaką gyvenimo trukmei turi tai, kur ir kaip gyvename, rašo iflscience.com.
Iš gausybės nuo gyvenimo sąlygų ir gyvenimo būdo priklausančių aplinkybių tik nedaugelis yra taip nuodugniai aptartos, kaip maitinimosi įpročiai. Pavyzdžiui, viena iš plačiausiai analizuojamų temų yra susijusi su suvartojamų kalorijų kiekio kontroliavimu. Eksperimentai su smulkiais gyvūnais įrodė, kad ribojant kalorijų kiekį pailgėja gyvenimo trukmė. Deja, kas tinka pelėms, nebūtinai tinka žmonėms.
Kita ne mažai dėmesio sulaukianti su gyvenimo trukme susijusi tema – ne kiek, bet ką valgome. Reikia pasakyti, kad būtent mėsos vartojimas ne retai tampa vienu iš aršiausias diskusijas sukeliančių klausimų. Per penkerius metus vykdytą tyrimą, kurį atliekant buvo stebėta maždaug 100 tūkst. JAV piliečių, mirčių dažniau pasitaikydavo tarp mėsą vartojančių žmonių. Mėsą iš raciono išbraukusiųjų tyrimo vykdymo laikotarpiu mirė mažiau. Ši tendencija ypač ryški vyrų atveju.
Atlikus keletą metaduomenų analizių, kurių metu buvo derinami ir iš naujo analizuojami skirtingų tyrimų duomenys, taip pat konstatuota tiesioginė gyvenimo trukmės priklausomybė nuo mėsos ribojimo. Be to, buvo padaryta išvada, kad kuo ilgiau nevartojama mėsos, tuo geresnio rezultato galima tikėtis. Deja, ne visų tyrimų išvados vienodos. Kai kuriais atvejais ši priklausomybė pasirodė ne tokia akivaizdi, o kartais apskritai nepavykdavo nustatyti jokio ryšio tarp gyvenimo trukmės ir mėsos vartojimo.
Vis dėlto tam tikrus faktus konstatuoti galima. Pavyzdžiui, mėsos nevartojantiems žmonėms kyla mažesnė tokių sveikatos sutrikimų kaip 2 tipo cukrinio diabeto, aukšto kraujospūdžio ir net vėžio vystymosi rizika. Kai kurie tyrimai įrodė, kad veganiška mityba duoda daugiau naudos nei mažiau griežtas vegetariškas racionas. Šiuos duomenis nesunku interpretuoti, nes jie susiję su sveikatos problemos diagnoze, o ne mirtimi nuo diagnozuotos ligos.
Tad ar galima nedvejojant teigti, kad atsisakius mėsos pailgėja gyvenimo trukmė? Pasirodo, nebūtinai.
Sunkumai nustatant ilgaamžiškumą lemiančius veiksnius
Visų prima, reikia turėti omeny, kad žmogus gyvena gerokai ilgiau nei daugelis gyvūnų. Dėl šios priežasties nėra lengva atlikti patikimus tyrimus, leidžiančius daugmaž tiksliai nustatyti kurios nors aplinkybės įtaką ilgaamžiškumui (juk nepavyktų rasti ir mokslininko, galinčio 90 metų vykdyti tyrimą).
Taigi, mokslininkai turi remtis anksčiau gautais duomenimis arba stebėti savanorius, sutinkančius dalyvauti tam tikrą laiko tarpą vykdomame tyrime, kuriuo siekiama nustatyti mirčių koeficientą ir išsiaiškinti, kurios grupės atstovų mirtys yra dažnesnės. Išanalizavus tokiu būdu gautus duomenis daromos išvados apie tai, kokia veikla ar įpročiai, įskaitant ir mėsos atsisakymą, turi poveikį ilgaamžiškumui.
Deja, toks metodas nėra visiškai patikimas. Visų pirma, konstatavus ankstyvą mėsą vartojančio žmogaus mirtį negalima tvirtinti, kad ankstyva mirtis yra mėsos vartojimo pasekmė. Kitaip sakant, tarpusavio ryšys nebūtinai rodo priežastingumą. Gali būti, kad vegetariška mityba ir ilgaamžiškumas yra susiję, bet neretai šią sąsają galima paaiškinti ir papildomų aplinkybių egzistavimu. Pavyzdžiui, tikėtina, kad vegetarai daugiau sportuoja, rečiau rūko, vartoja mažiau alkoholio nei mėsą vartojantys asmenys.
Nereikia pamiršti, kad mitybos įpročiams skirti tyrimai grindžiami tiksliu juose dalyvaujančių savanorių vartojamų produktų fiksavimu. Deja, taip surinkti duomenys nėra visiškai patikimi. Apklausos parodė, kad žmonės yra linkę nurodyti mažesnį suvartojamų kalorijų skaičių ir didesnį sveiko maisto kiekį. Nesant galimybės kontroliuoti stebimųjų raciono ir nustatyti jų gyvenimo trukmės, sunku pateikti tikslias ir patikimas išvadas.
Tad ar verta atsisakyti mėsos norint ilgai gyventi ir džiaugtis sveikata? Kad senstant nekamuotų ligos, svarbiausia tikriausiai pasirūpinti palankia aplinka ir sveika gyvensena. Valgymo įpročiams čia tenka toli gražu ne paskutinė vieta. Ligšiolinių tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad atsisakius mėsos ilgo gyvenimo garantija padidėja, be to, tikrai sumažėja su metais pasireiškiančių negalavimų rizika. Vis dėlto būtina atminti, kad vegetariška mityba dažniausiai pasiteisina tada, jei atsisakoma ne tik mėsos, bet ir įvairių sveikatai žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas.
