„Vakar po pietų dviejų metų vaiką mama atsivežė tiesiai iš darželio „Bitutė“ į Kauno klinikų vaikų skubios pagalbos skyrių. Mamai pasirodė, kad vaikas buvo vangus, mieguistas. Vertinant tokius klinikinius simptomus ir nematant kitos priežasties (nes vaikas nekarščiavo) buvo nuspręsta atlikti testą. Šlapime rasti benzodiazepinų pėdsakai. Tai reiškia, kažkokiu būdu į vaiko organizmą pateko šios grupės medikamentas. Kokia forma, neaišku“, - sakė jis.
Vaikų ligų klinikos vadovas pripažino pirmą kartą susidūręs su tokiu atveju.
Profesoriaus teigimu, vaikui buvo skirta lašinė infuzija. Po gydymo vaikas, jausdamasis visiškai gerai, ketvirtadienio rytą išleistas į namus.
Benzodiazepinai labai dažnai skiriami klinikinėje praktikoje gydant nerimo, miego sutrikimus, sujaudinimo būsenas, depresiją, įvairius funkcinius psichosomatinius negalavimus. Benzodiazepinais savo pacientus dažnai gydo ne tik psichiatrai, neurologai, bet ir šeimos gydytojai, gastroenterologai, daugelio kitų sričių specialistai.
„Benzodiazepinų veikimas priklauso nuo dozės. Paprastai šie vaistai slopina centrinę nervų sistemą. Jie yra plačiai naudojami medicininiais tikslais, kai gydytojai prieš įvairias manipuliacijas, procedūras turi nuraminti vaiką“, - aiškino R. Kėvalas.
Šie medikamentai dėl suprantamų priežasčių yra receptiniai. Paklaustas, ar medikamentai gali būti pavojingi mažo vaiko organizmui, profesorius atsakė, kad „jei dozė viršytų dešimtis ar šimtus kartų, be abejo, kaip ir kiekvieno vaisto atveju iškyla pavojus“.
Klinikų gydytojai apie įvykį pranešė policijai. Kaip informavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato L. e. p. Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė, vakar apie 21.30 val gautas pranešimas iš gydymo įstaigos, kad pristatytas mažametis (gimęs 2014 m.), kurio tėvai teigia, kad ugdymo įstaigoje vaikui suduoti vaistai.
„Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal lr bk 140 str. 3 d. - dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. Už tai gresia iki 2 metų laisvės atėmimas. Siekiant apsaugoti mažamečio interesus, daugiau informacijos neteikiame“, - pranešė O. Vaitkevičienė.
Šalutiniai pavojai
Pirmieji benzodiazepinai vaistų rinkoje pasirodė apie 1959 m. ir gretai tapo labai populiarūs. „Lietuvos gydytojo žurnale“ (Nr. 5, 2011) rašoma, kad Iš pradžių mažuosius trankviliantus benzodiazepinus pacientams dažniausiai skirdavo psichiatrai nerimo sutrikimams gydyti. Vėliau pastebėta, kad šie vaistai veiksmingai šalina ir depresijos simptomus, pagerina miegą, reguliuoja psichoemocinę būklę.
Trankviliantų pradėta skirti sergantiems arterine hipertenzija, jais imta gydyti įvairios etiologijos galvos ir kitokį skausmą, epilepsiją, daugelį kitų ligų bei patologinių būklių. Trankviliantų vartojimas mažai kontroliuotas, todėl netruko išryškėti šių vaistų nepageidaujamos savybės, iš kurių viena blogiausių – priklausomybė ir jos pasekmė – abstinencijos atsiradimas. Problemų kildavo ir dėl kitokio nepageidaujamo trankviliantų poveikio – skeleto skersaruožių raumenų atsipalaidavimo, vadinamosios miorelaksacijos, kuri vyresnio amžiaus asmenims, o jie ir yra pagrindiniai šių vaistų vartotojai, gali lemti koordinacijos sutrikimus ir griuvimą su visomis negatyviomis pasekmėmis, įskaitant kaulų lūžius.
Be to, buvo pastebėta, kad trankviliantai blogina pažinimo funkcijas, sukelia sumišimo būseną ar net delyrą. Vis dėlto vyresnio amžiaus žmonėms netgi nedidelis pažinimo funkcijų pablogėjimas gali reikšmingai pabloginti biosocialinį funkcionavimą, apsitarnavimą buityje, trikdyti santykius šeimoje.
„Čia yra visiškai nesamonė“
Lopšelio-darželio „Bitutė“ direktorės pavaduotoja ugdymui Audronė Karklelienė DELFI paaiškino visai kitokią istorijos versiją.
„Mes net nežinojome, kad vaikas yra ligoninėje. Motina neatėjo, nepasakė, nepranešė. Pati auklėtoja apie 12 val. pradėjo ieškoti motinos ir vaiko ir tik tada sužinojo apie visus šiuos kaltinimus. Mums pačioms dabar tuoj reikės vaistų. Čia yra visiška nesąmonė. Kategoriškai neigiu kaltinimus“, - telefonu sakė A. Karklelienė.
Moteris pasakojo pažįstanti šį vaiką.
„Jis yra be galo irzlus, nemiegantis, turintis sveikatos problemų. Taip sakė mama. Tačiau mes nematėme jokių gydytojo dokumentų. Vaikas pas mus darželį lanko su pažyma, kad yra sveikas. Taip, jis sunkiai adaptuojasi ir tai yra normalu, jis - mažas vaikas. Mes visos, kas netingime, nešiojame jį, auklėtoja keliais paskui jį šliaužioja. Dar vakar direktorė buvo pas jį ir jis buvo kuo žvaliausias prieš pietus. Jis mielas, gražus vaikiukas. Pati jį pažįstu“, - sakė pašnekovė.
Vaikas šį darželį lanko du mėnesius. Jo lankomoje grupėje yra 15 vaikų, įprastai darželį lanko 10 šios grupės mažylių.
„Pakelkite vaiko kortelę ir matysite, kokius vaistus girdo motina tam vaikui, o ne kaltinkite darželį. Dabar stresinė situacija visiems, dėl žurnalistų negalime normaliai dirbti. Dar yra 130 vaikų ir 6 grupės, tiek darbuotojų. Kokia visiems psichologinė trauma! Kaip dabar elgtis direktorei? Nieko nežinodami esame kaltinami nežinia kuo. Nors motina būtų paskambinusi...“, - piktinosi pašnekovė.
Pavaduotoja ugdymui pasakojo, kad mama vaiką nuolat pasiimdavo anksčiau iš darželio.
„Rugsėjį ji vaiką laikė tik apie dvi valandas per dieną. Atiduodavo pusę devynių, o pasiimdavo jau iš lauko, kadangi jis verkė, sunkiai adaptavosi. Dabar jis jau paliekamas miegoti. Niekada nekilo problemų. Vaikas buvo prižiūrėtas, numyluotas, pavalgydintas, o kaip ji pati dozuoja vaistus... Ji (red. past. - mama) yra kalbėjusi, kad daug kur lankėsi, daug kur gydo tą vaiką, nes jis naktimis nemiega, ar kas jam... O darželyje yra toks dalykas - nei iš tėvų yra paimami kokie vaistai, nei auklėtojos nešiojasi“, - sakė A. Karklelienė.
Pašnekovės teigimu, darželio direktorė kviesta aiškintis į savivaldybę.
