Daugelis nežinomos kilmės šiuolaikinių ligų ir sveikatos sutrikimų kyla dėl skubėjimo, streso, netaisyklingos mitybos. Pasak gydytojos K.Karpavičienės, rudenį žmonės valgo labai daug perdirbto maisto, ypač mėsos gaminių. Neteisingai manoma, kad jie – vienintelis baltymų šaltinis, todėl skubama pirkti neaiškios kilmės mėsos. Mėsą valgome ne 2–3 kartus per savaitę, kaip rekomenduojama, o 2–3 kartus per dieną. Per didelis baltymų vartojimas tampa įvairių ligų priežastimi, rašoma leidinyje „Savaitraštis Kaunui“.
Siekiantiems maitintis sveikai K.Karpavičienė pataria valgyti kuo daugiau natūralaus maisto ir sezoninių, vietinių daržovių bei vaisių. Populiariausia mitybos klaida – žmonės maitinasi neatsižvelgdami į metų laiką. Visą žiemą valgo „plastikines“ salotas, nors yra daug vertingesnių rudens daržovių. „Prasidėjus šaltajam metų laikui neieškokime parduotuvėje agurkėlių, salotų, žalumynų – juos turėjome valgyti vasarą, pereikime prie rudens gėrybių“, – pataria mitybos specialistė.
Ieškokite vietinių daržovių ir vaisių
Nors parduotuvėse daug atvežtinių daržovių ir vaisių, specialistė rekomenduoja rinktis lietuviškus, vietos ūkininkų užaugintus obuolius, kriaušes, morkas, bulves, žirnius ir t. t. Jie dažnai neturi idealios prekinės išvaizdos kaip atvežtiniai vaisiai ar daržovės, bet yra gerokai vertingesni ir natūralesni. K.Karpavičienė pataria domėtis, kaip auga ir kada sunoksta įvairūs vaisiai ir daržovės. Pavyzdžiui, žmonės vasarą dažnai perka ir valgo arbūzus. Birželį ar liepą pasirodę prekyboje arbūzai yra nokinami nenatūraliai, todėl gali būti žalingi sveikatai. Arbūzų ir vynuogių ieškokite rudenį, kai jie natūraliai prinoksta ir Lietuvoje.
Laikas keisti garnyrą
Mėsos ar žuvies patiekalų garnyrai rudenį turėtų būti kitokie nei vasarą. „Pomidorų, agurkų, žalių salotų, ridikėlių su grietine sezonas baigėsi, ateina kopūstų, morkų, salierų, pastarnokų, ropių, ropučių – visų šakninių daržovių – laikotarpis. Gamta yra sugalvojusi žieminę bulvę, kurioje gausu vitaminų, – topinambą. Jį galima dėti į sriubą, bet skaniausi ir sveikiausi yra žali, tarkuojami į salotas“, – pasakojo K.Karpavičienė.
Nepamirškite valgyti moliūgo. Jis turi 5–6 kartus daugiau karoteno nei morkos. Stiprina akis, turi imunitetą stiprinančių savybių, todėl tinka ruošiantis žiemai. Vaikams visais įmanomais būdais reikėtų siūlyti šios daržovės: virti sriubas, spausti sultis, maišyti su kitų vaisių ar daržovių sultimis. Moliūgo galima dėti į troškinius ar naudoti vegetariškam plovui su ryžiais.
Gydytoja siūlo dažniau gaminti patiekalus iš burokėlių, morkų, moliūgų ir kopūstų. Daržoves kepkite orkaitėje, rauginkite ar virkite garuose. Retas žino, kad daržoves rauginti paprasta – tereikia jas supjausčius užpilti sūriu šaltu vandeniu. Raugintose daržovėse gausu gerųjų bakterijų, gerinančių virškinimą.
Norėdami mažinti suvartojamos mėsos ar žuvies kiekį, vietoje įprastų patiekalų rinkitės grūdines kultūras. Atskirai pasiruoškite vis kitokį grūdinį produktą: lęšius, ryžius, viso grūdo makaronus, balandas, avinžirnius, grikius. Juos maišykite su troškintomis daržovėmis. Išbandykite naujus troškinių receptus, skaninkite juos žolelėmis ir prieskoniais.
Rudenį ir žiemą norisi daugiau riebaus maisto, todėl svarbu rinktis kokybišką aliejų: nerafinuotą, šalto spaudimo. Vertingas riebalų ir baltymų šaltinis gali būti sėklos ir riešutai. Iš jų galima pasigaminti pieno ir naudoti kaip pagrindą įvairiems kokteiliams.
Sveikos mitybos propaguotoja K.Karpavičienė siūlo mažinti perdirbtų produktų kiekį, atsisakyti dalies aukščiausios rūšies miltų, juos keisti viso grūdo miltais: žirnių, grikių ar speltos. Juose yra daugiau maistingųjų medžiagų nei baltuose miltuose. Nepamirškite ir daigintų sėklų, turinčių daug vitaminų ir mikroelementų. Sėklų galite prisidaiginti namie ant palangės: pipirnę, ridikėlius, liucerną. Daigelius berkite į salotas, gardinkite troškinius ir plakite į kokteilius.
