Matymas lyg pro rūką, paraudusios akys, galvos skausmas, akių jautrumas šviesai – tai simptomai, įspėjantys, kad jūsų akims būtina pagalba. Delsimas ar savigyda gali nulemti grėsmingų komplikacijų išsivystymą, būtent todėl rekomenduojama atidžiai stebėti regėjimo pokyčius, rašoma pranešime spaudai.
Delsimas gali sukelti negrįžtamą aklumą
„Būna atvejų, kuomet pacientai, pastebėję sutrikusio regėjimo požymius, kreipiasi ir prašo akinių, tačiau patikrinus regėjimą gydytojas nustato, kad matymas yra pablogėjęs ne dėl toliaregystės, trumparegystės ar astigmatizmo, o dėl kataraktos, glaukomos ar amžinės geltonosios degeneracijos. Tai trys pagrindinės ligos, kurios dažniausiai sukelia aklumą“, – teigia „Optikos pasaulio“ gydytojas oftalmologas Rimas Jakštas.
Štai katarakta – liga, kai akies lęšiukas laikui bėgant drumstėja. Tačiau tai nereiškia, kad ši liga gresia tik vyresnio amžiaus žmonėms. Kai kuriais atvejais genetinis polinkis gali nulemti kataraktą ir jaunesniems žmonėms, nes ligos vystymąsi lemia ir sulėtėjusi medžiagų apykaita bei ultravioletiniai spinduliai. Sergantieji šia liga skundžiasi matymu lyg pro rūką. Šiandien kataraktos sukeltą aklumą beveik 100 proc. galima pašalinti operacijos metu, kuomet pašalinamas drumstas, o į akį įdedamas skaidrus, dirbtinis lęšiukas taip atstatant žmogaus matymą.
Pavojingesnė už kataraktą yra glaukoma. Ji atsiranda nykstant regimajam nervui dėl padidėjusio akių spaudimo ar kitų priežasčių. Jos negydant, liga gali sukelti negrįžtamą aklumą. Glaukomos vystymuisi įtaką turi paveldimumas, cukrinis diabetas, trumparegystė, traumos, todėl labai svarbu laiku nustatyti šią ligą ir pradėti ją gydyti. Būtina pabrėžti, kad glaukomos priežastys nėra iki galo aiškios, todėl nėra ir gydymo, kuris galėtų užkirsti kelią šios ligos atsiradimui. Siekiant išsaugoti likusias akies funkcijas ir pristabdyti regėjimo praradimą, reikia laiku skirti gydymą.
Trečioji liga, galinti sukelti aklumą - amžinė geltonosios dėmės degeneracija, kai pakitimai vystosi tinklainėje, centrinėje jos duobutėje, kuri atsakinga už mūsų raiškų, aiškų matymą. Jos metu prieš akis atsiranda dėmės, matomas iškraipytas vaizdas. Negydant regėjimas blogėja iki visiško aklumo. Gydymas nukreiptas į būklės stabilizavimą, akies funkcijų išlaikymą.
Anksti pastebėjus ligų pradinius simptomus, juos galima lengvai suvaldyti ir regėjimą išsaugoti pakankamai ilgai.
Regėjimo sutrikimai – kaip juos atpažinti?
Nederėtų numoti ranka ir į dažniausius regėjimo sutrikimus: trumparegystę, toliaregystę, astigmatizmą, presbiopiją. Nors kiekvieną iš šių sutrikimų galima koreguoti nešiojant akinius ar kontaktinius lęšius. Gydytojai oftalmologai pataria nelaukti ir profilaktiškai bent kartą per metus apsilankyti pas akių specialistą.
Trumparegystė. Labai dažnas, paprastai jauname, ikimokykliniame ir vyresniame amžiuje pasitaikantis sutrikimas, kurį galima įtarti, jei žmogus blogai mato į tolį, o arti savęs esančius daiktus mato gerai. Nustačius trumparegystę gali būti reikalinga minusinių dioptrijų korekcija.
Toliaregystė. Bene dažniausias regėjimo sutrikimas, kai žmogus gerai mato toli esančius objektus, tačiau iš arti mato neryškiai. Tokiu atveju reikalinga pliusinių dioptrijų korekcija. Didesnio laipsnio toliaregystės atveju žmogus gali blogai matyti tiek iš arti, tiek į tolį.
Astigmatizmas. Dažnas akių defektas, nulemiantis iškraipytą ar miglotą matymą įvairiais atstumais.
Presbiopija arba amžinė toliaregystė, dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 40 metų amžiaus žmonėms. Tai būsena, kai pradedama blogiau matyti iš arti.
„Visais regėjimo sutrikimo atvejais žmogui gali pagelbėti korekcija. Klasikinė, dažniausiai visų naudojama – akiniai. Žmogus gali turėti jų ne vienus, o keletą. Vieni -labiau pritaikyti – vairavimui, kiti – darbui prie kompiuterio ar apsaugai nuo UV spindulių. Kita korekcijos rūšis – kontaktiniai lęšiai. Šiandien jie labai modernūs. Jais koreguojama tiek trumparegystė, tiek astigmatizmas ar amžinė toliaregystė.
Kur ieškoti pagalbos ir kaip apsaugoti akis?
Ką turėtume daryti, kad išvengtume regėjimo sutrikimų ar net grėsmingų ligų? Visų pirma, rekomenduojama pradėti nuo dėmesio sau ir reguliariai apsilankyti pas akių specialistus. Turintiems ir neturintiems regėjimo sutrikimų profilaktinė patikra būtina dėl pakitimų stebėjimo ir kontrolės.
R. Jakštas pabrėžia, kad profilaktika – viena iš efektyviausių priemonių, apsaugančių nuo regėjimo sutrikimų. Akių priežiūros specialistai (optometrininkai) gali patikrinti regėjimą ir pastebėti akių ligas, patarti, kaip jas prižiūrėti, o jeigu reikia, nusiųsti pas gydytoją - oftalmologą.
Kiekvienam iš mūsų būtina apsaugoti akis, nepriklausomai nuo to, ar akys sveikos, ar jau turinčios korekciją. Vairuojantiems žmonėms rekomenduojama saugoti akis nuo UV spindulių, Net jei nereikalinga papildoma korekcija, akių specialistai rekomenduoja turėti akinius be dioptrijų, tam, kad jos būtų apsaugotos nuo įvairių atspindžių, juk itin dažnai naudojamės telefonais, kompiuteriais, planšetėmis.
Nepamirškite, kad jūsų akims būtinas poilsis, tad saugokite savo akis laikantis tinkamo darbo ir poilsio režimo, naudojantis tinkamomis regėjimo korekcijos priemonėmis, profilaktiškai tikrinantis regėjimą ir kuo daugiau laiko praleidžiant gryname ore.
