Tačiau kai kurias ligas medicina jau sugebėjo suvaldyti, rašoma pranešime spaudai. Kaip tai buvo padaryta ir ko reikia, kad ir kiti mirties nuosprendžiu laikomi susirgimai išnyktų?
Maras
Marą sukeliančios bakterijos dažniausiai pirma užkrečia graužikus, o iš jų per blusas maro sukėlėjai gali persiduoti žmonėms.
1347–1351 m. maras, pramintas „Juodąja mirtimi”, išguldė net trečdalį Europos ir pusę Kinijos gyventojų.
Prieš keletą savaičių mokslininkai, tyrinėdami masinę 1665–1666 m. Londone siautusio paslaptingo maro kapavietę, galutinai patvirtino tąkart beveik ketvirtadalį miesto nušlavusios ligos priežastį – tai buboninį marą sukelianti Yersinia pestis bakterija.
Pastaraisiais amžiais maro epidemijų tikimybė yra gerokai sumažėjusi, tačiau vis dar egzistuoja. 2014-aisiais nuo maro 40 žmonių mirė Madagaskaro saloje.
Manoma, kad taip yra dėl geresnių sanitarinių sąlygų bei ilgainiui išsivysčiusio paveldimo imuniteto maro bakterijoms.
Maras gydomas antibiotikais, o apsisaugoti nuo jo galima skiepais. Jie rekomenduojami tik maru užkrėstose zonose esantiems ar laboratorijose su maro sukėlėjais dirbantiems specialistams.
Ebolos virusas
2014-aisiais vakarų Afrikoje prasidėjęs paskutinis Ebolos viruso protrūkis nusinešė daugiau gyvybių, nei visi kiti Ebolos viruso proveržiai nuo pirmojo atvejo, užfiksuoto 1976-aisiais. Tąkart virusas, išplitęs vakarų Afrikos valstybėse, bet aptiktas ir Jungtinėse Valstijose bei Europoje, nusinešė daugiau nei 11 tūkst. žmonių gyvybių.
Pavojus, kad virusas apims visus žemės gyventojus atrodė toks realus, kad Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė kritinį pavojų planetos žmonių sveikatai. Visuomenės siaubą didino tai, kad Ebolos virusas itin pavojingas – mirtingumas nuo jo siekia vidutiniškai 50 procentų.
Tačiau protrūkį pavyko pažaboti pritaikius saugumo priemones: skubiai laidojant mirusiuosius, atskiriant sergančiuosius nuo sveikųjų, kruopščiai rūpinantis higiena bei identifikuojant asmenis, turėjusius kontaktą su sergančiaisiais bei stebint jų sveikatą 21 dieną po to. Be to, šiuo metu vertinimo stadijoje yra net dvi nuo viruso saugančios vakcinos.
Zika virusas
Naujausias pasaulio baubas – Zika virusas, dėl kurio šių metų vasarį Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė tarptautinę ekstremalią sveikatai situaciją. Vaisiaus smegenis pažeidžiantis Zika virusas užfiksuotas daugiau nei 40-yje pasaulio šalių. Vakcinos prieš šį virusą kol kas nėra, tačiau Europos Komisija skyrė 10 mln. eurų viruso tyrimams, kurie įrodys sąsają tarp šio viruso ir naujagimių smegenų pažeidimų. Vėliau bus finansuojami ir diagnostikos priemonių vystymo bei potencialių gydymo būdų ir vakcinų tyrimai.
Tuo tarpu vakciną nuo viruso kurianti britų kompanija, žadanti 2023-iaisiais pateikti skiepus rinkai, neatsigina privačių investuotojų. Už Atlanto dirbantys mokslininkai pasistūmėjo dar toliau – JAV Floridos valstijos universiteto specialistai sako jau žinantys, kaip sustabdyti Zika plitimą infekuoto žmogaus organizme ir kaip apsaugoti Zika apsikrėtusios nėščiosios vaisių nuo apsigimimų.
Raupai
Raupai yra viena iš dviejų infekcijų, laikomų visiškai išnaikintų mūsų planetoje.
Šios ligos aukos skaičiuojamos milijonais gyvybių. Manoma, kad pirmoji pandemija 165-aisiais šios eros metais nušlavė 5 mln. Romos imperijos gyventojų. Raupai neaplenkė ir didžiųjų pasaulio valdovų. Jie subjaurojo Anglijos karalienę Elžbietą I, JAV prezidentą Abrahamą Linkolną ir Josifą Staliną.
Liga išnaikinta tik 1980 metais – po to, kai Afrikoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje buvo įvykdyta masinė vakcinacija.
Raupų pavyzdžiai mokslinių tyrimų tikslais vis dar laikomi dviejose uždarose, labai saugomose laboratorijose, tačiau tikimybės, kad infekcija vėl natūraliai atsigamins ir pradės plisti, nėra.
Tuberkuliozė
Tuberkuliozė yra pasaulyje labiausiai paplitusi infekcinė liga. Ja užsikrėtę daugiau nei du milijardai žmonių. Kasmet nuo ligos vis dar miršta apie 1,5 mln. žmonių, užregistruojama 9 milijonai naujų ligos atvejų.
Tuberkulioze labiausiai sergama besivystančiose šalyse, todėl nenuostabu, kad pagrindinės veiksmingos profilaktikos priemonės pilnavertė mityba, stiprus imunitetas, higiena.
Gydymui, kaip ir daugelių ligų atveju, svarbi savalaikė diagnose – anksti izoliavus sergantįjį galima ne tik išgydyti ligonį, bet ir apsaugoti sveikus visuomenės narius.
ŽIV ir AIDS
2007 metais buvo apskaičiuota, kad pasaulyje yra 33,2 milijono žmonių, užsikrėtusių ŽIV virusu. Dėl viruso sukelto įgyto imunodeficito sindromo (AIDS), pasaulyje jau mirė apie 2,1 milijono žmonių.
Lietuvoje ŽIV infekuotų žmonių skaičius pastaruosius penkis metus tik auga. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2015 metais Lietuvoje nustatyti 154 nauji ŽIV atvejai – 35 procentais daugiau nei 2010-aisiais, kai buvo registruoti 116 naujų atvejų.
Žmogaus imunodeficito virusą, kaip ir jau išnaikintų raupų sukėlėją, nešioja tik žmonės. Savarankiškai šis virusas gali išgyventi vos kelias valandas. Todėl žmogaus imuninę sistemą palaužiantis ŽIV gali būti pažabotas.
Užsikrėtusieji virusu, atsakingai vartodami specialius vaistus, gali gyventi pilnavertį gyvenimą, nebijodami užkrėsti kitų žmonių, o moterys - gimdyti sveikus vaikus.
ŽIV nebėra ir mirties nuosprendis – gyvenimo trukmė panaši kaip ir sveikų žmonių.
Tačiau visuomenė nuo viruso plitimo apsaugota tik tuo atveju, jei sergantieji pasitikrinę žinos, kad jie serga ir vartos gydytojo paskirtus vaistus.
Todėl Pasaulio sveikatos organizacija savo šalims narėms siūlo taikyti politiką „90%-90%-90%”. Ji reiškia, kad ŽIV suvaldymas yra įmanomas, o tam reikia išaiškinti ne mažiau kaip 90 proc. žmonių, kurie yra užsikrėtę ŽIV, ir sėkmingai kontroliuoti jų ligą.
Žinant ŽIV nešiotojus ir gydant juos antiretrovirusiniais vaistais, ŽIV gali būti kontroliuojamas.
