Tokia išvada buvo padaryta Olandijos mokslininkams peržiūrėjus 32 tyrimų, kuriuose dalyvavo per 300 tūkst. moterų, rezultatus. Specialistai lygino moterų, kurios menopauzės sulaukė būdamos jaunesnės nei 45-erių metų, ir tų, kurioms mėnesinės baigėsi sulaukus 45-erių metų arba vėliau, klinikinius įrašus.

Nustatyta, kad moterims, kurioms mėnesinės nutrūko nesulaukus 45-erių, tikimybė susirgti širdies ligomis yra net 50 proc. didesnė nei vėliau menopauzę patiriančioms moterims.

Taip pat paaiškėjo, kad ankstyva menopauzė padidina mirties ne tik nuo širdies ir kraujagyslių ligų, bet ir dėl įvairių kitų sutrikimų tikimybę.

Beje, tyrimą atlikę mokslininkai priduria, kad menopauzės pradžios ir insulto ryšio nenustatyta.

Deja, tyrimai rodo tik egzistuojančias sąsajas, o ne priežasčių ir pasekmių tarp ankstyvos menopauzės ir ligos ar mirties tikimybės ryšius.

Visiškai neseniai šių tyrimų rezultatai buvo paskelbti internetiniame žurnale „JAMA Cardiology“.

„Šie rezultatai duoda pagrindą teigti, kad moterys, kurioms mėnesinės baigiasi anksčiau, nei įprasta, patenka į širdies ir kraujagyslių lygų prevencijos grupę“, – sako tyrimą iniciavęs mokslų daktaras Taulant Muka iš Nyderlanduose veikiančio Roterdamo Erasmus universiteto medicinos centro.

Pasak mokslininko, moterims, per anksti sulaukusioms menopauzės, paprastai skiriama hormonų terapija.

Ilgalaikis moteriškojo lytinio hormono estrogeno vartojimas siejamas su vėžio ir insulto rizika.

Daugelis mokslininkų mano, kad ši rizika yra didesnė nei terapijos duodama nauda.

Visgi anksčiau nei 45-erių metų menopauzės sulaukusioms moterims tokia terapija paprastai netaikoma, aiškina JoAnn Manson. Ji yra viena iš Connors moterų sveikatos ir lyčių biologijos centro, taip pat Bostono moterų ligoninės vadovų.

Kaip teigia J. Manson, kadangi tokioms moterims kyla didesnė širdies ligų ir osteoporozės rizika, skirti estrogeną specialistai rekomenduoja tik joms sulaukus įprastu laikomo menopauzės pradžios amžiaus, nebent būtų akivaizdžių priežasčių daryti kitaip.

Paprastai menopauzė prasideda sulaukus 51-erių metų. Vis dėlto vienai iš dešimties moterų mėnesinės nutrūksta nė nesulaukus 45-erių, pastebi tyrimus atliekantys mokslininkai.

Ankstyvą menopauzę gali lemti, pavyzdžiui, gydant vėžį atliekamos procedūros arba kiaušidžių pašalinimo operacija.

Kaip rodo pasaulinių tyrimų duomenys, net kas trečia moteris miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Priežastys, kodėl šiomis ligomis dažniau susergama menopauzės laikotarpiu, išsamiai neištirtos.

Galbūt taip nutinka todėl, kad prasidėjus menopauzei labai sumažėja estrogeno lygis? Visgi tyrimą atlikę specialistai tvirtina, kad susirgimų priežastys gerokai sudėtingesnės.

„Tiksliai nežinoma, ar reprodukcinė sistema turi įtakos širdies ir kraujagyslių būklei, ar, atvirkščiai, dėl širdies ir kraujagyslių ligų pažeidžiamos kiaušidės“, – sako viena iš analizės autorių Teresa Woodruff. Ji vadovauja Čikagos universitete atliekamiems akušerijos ir ginekologijos tyrimams.

J. Manson mano, kad ryšys, ko gero, abipusis: dėl ankstyvos menopauzės padidėja širdies ligų tikimybė, o tokie rizikos veiksniai kaip padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija) ir aukštas cholesterolio lygis gali sutrikdyti kraujo patekimą į kiaušides, taigi, lemti fiziologinę mėnesinių pabaigą.

Tyrimo iniciatorius T. Muka mėgina paaiškinti per anksti menopauzės sulaukusioms moterims kylančią riziką. Anot jo, pasibaigtus kiaušidžių veiklai gali būti suaktyvinta kraujospūdžio, kūno skysčių ir uždegimų reguliavimo sistema.

„Netinkamas šios sistemos suaktyvinimas sukelia hipertenziją ir gali būti kenksmingas širdžiai“, – sako T. Muka.

Mokslininkai priduria, kad ankstyvą mėnesinių pabaigą bei vėlesnius sveikatos sutrikimus gali lemti ir genetiniai arba su aplinka susiję veiksniai.

T. Muka su kolegomis atsižvelgė ne tik į amžių, kurio sulaukus moterims baigiasi mėnesinės, bet ir į laiką, praėjusį nuo menopauzės pradžios.

Kol kas atlikta labai nedaug tyrimų, kurių rezultatai nustatant širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę interpretuojami atsižvelgiant į laiką, praėjusį nuo menopauzės pradžios, be to, vieningos nuomonės šiuo klausimu neprieita.

Visgi duomenys rodo, kad ryšys su amžiumi neabejotinai egzistuoja. Anksti menopauzės ištiktoms moterims kyla didesnė širdies ligų ir ankstyvos mirties rizika, o toms, kurioms mėnesinės baigiasi sulaukus 50–54-erių metų, tikimybė susirgti šiomis ligomis yra mažesnė nei anksčiau menopauzės sulaukusioms 50-ies metų neturinčioms moterims.

Apibendrindamas tyrimo rezultatus T. Muka tvirtina, kad atsižvelgiant į amžių, kurio sulaukus moteriai prasidėjo menopauzė, galima prognozuoti su širdies ir kraujagyslių būkle susijusius pokyčius.