VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas Laimonas Griškevičius su pataisomis priimtą įstatymą įvertino kaip visiems naudingą balansą.
„Labai džiaugiamės, kad Seimas išgirdo pacientų lūkesčius ir akademinės visuomenės, specialistų ir medikų argumentus, kodėl pagalbinis apvaisinimas turi būti grindžiamas progresyviais metodais, kodėl mokslu pagrįsta medicina yra gėris ir kokią tai naudą teikia pacientams. Labai džiaugiamės, kad buvo įsiklausyta į labai svarbią Prezidentės poziciją. Tai yra balansas tarp medicininės inovacijos ir žmogaus apsisprendimo“, - iškart po balsavimo sakė L. Griškevičius.
Jo teigimu, šio įstatymo esmė yra dvejopa – progresyvus įstatymas pacientams siūlo mokslu pagrįstus gydymo metodus bei užtvirtina, kad galutinį sprendimą priima pacientas, pasitaręs su gydytoju.
„Tokią subalansuotą poziciją, kurią pasiūlė Prezidentė, Seimas ir priėmė ir tuo labai džiaugiamės“, - sakė jis.
Gąsdino embrionų išvežimu ir prekyba žmonėmis
Seimo salėje svarstant, ar priimti Prezidentės veto, pasigirdo pačių įvairiausių nuogąstavimų. Vieno jų autorius – Povilas Urbšys teigė, kad pritarimas šalies vadovės siūlomoms pataisoms reikš žmogaus embriono pavertimą preke. Parlamentaras iš tribūnos tikino, jog šiuo metu nėra numatyti embrionų išvežimo draudimai. Apie prekybą žmonėmis kalbėjo ir konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, teigdama, kad „embrionai bus vežami į kairę ir į dešinę“, kaip tai vyksta Indijoje.
L. Griškevičius šiuos argumentus vadino netiksliais.
„Embrionų donorystė yra draudžiama įstatymu, todėl embrionai negali būti nei įvežti, nei išvežti ir nėra čia ką reglamentuoti. Tuo tarpu tiek embrionai, tiek lytinės ląstelės pagal įstatymą yra laikomi Lytinių ląstelių banke. Įstatymas numato, kad jų laikymo sąlygas nustato sveikatos apsaugos ministras. Oponentai suplakė du skirtingus argumentus į vieną sakinį, kad supainiotų balsuojančius žmones, tačiau kartoju – embrionų donorystė – draudžiama, lytinės ląstelės yra laikomos tam skirtame banke, jų įvežti ar išvežti taip pat negalima. Jei kas sugalvotų įvežti ar išvežti lytines ląsteles, tai turėtų būti reglamentuota ministro įsakymu, nes jis reglamentuoja visus lytinių ląstelių banko procesus“, - teigė jis.
Kainų skirtumai
Trečiadienio diskusijų metu ne kartą apeliuota į pagalbinio apvaisinimo procedūrų kainą, teigiant, kad esą tiek kiaušialąsčių, tiek embrionų šaldymo kaštai labai panašūs. L. Griškevičiaus teigimu, čia vėlgi prasilenkta su tiesa.
„Šių procedūrų – apvaisinimas iš šaldytų kiaušialąsčių ar šaldytų embrionų – kainos skiriasi iš esmės. Šaldytų kiaušialąsčių procedūra yra gerokai sudėtingesnė ir turi žymiai daugiau etapų, kuriuos reikia atlikti tiek embriologijos laboratorijoje, tiek ir apvaisinimo metu. Mūsų skaičiavimais, ši procedūra keliskart brangesnė, lyginant su su procedūromis, kai naudojami šaldyti embrionai. Jei į kainą įskaičiuotume ir žemą šaldytų kiaušialąsčių sėkmę, tai kaina dar išaugtų. Pagal naujausius duomenis, naudojant vien šaldytas kiaušialąstes, procedūrų sėkmė yra bent tris kartus žemesnė, nei panaudojus šaldytus embrionus“, - teigė specialistas.
Skaičiuojama, kad pažangus įstatymas, kai apvaisinimui naudojami šaldyti embrionai, kainuotų apie 4 tūkst. eurų, tuo metu konservatyvusis įstatymas, kurį ir vetavo Prezidentė – 12 tūkst. eurų.
Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas pabrėžė, kad apvaisinimo procedūra, naudojant šaldytas kiaušialąstes, tiktų tik visiškai sveikai, vaisingumo problemų neturinčiai moteriai.
„Kiaušialąstės pirmiausiai imtos šaldyti dėl tos priežasties, kai jaunos moterys norėtų šias lytines ląsteles panaudoti ateityje. Tipinis variantas Lietuvoje būtų, jei moteris suserga onkologine liga ir mes norime prieš gydymą išsaugoti jos vaisingumą. Jai pasiūlytume kiaušialąsčių šaldymą ir tik tada skirtume gydymą, kuris, deja, sunaikintų jos vaisingumą. Moteriai pasveikus nuo vėžio galėtume panaudoti šaldytas kiaušialąstes. Realiai, tokia pacientė vaisingumo problemų iki vėžio gydymo neturėtų. Kitose šalyse yra ir socialinių priežasčių, tačiau Lietuvoje, kur pagalbinis apvaisinimas leidžiamas tik nevaisingumo gydymui, jos nėra aktualios“, - pasakojo pašnekovas.
Žingsnis į priekį
Šiuo metu pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimą reglamentuoja licencijos. Jas turi kelios privačios įstaigos bei Santariškių klinikos. L. Griškevičius paaiškino, kodėl universitetinių klinikų dalyvavimas šiuose procesuose tik pagerins pagalbinio apvaisinimo kokybę šalyje.
„Iki sausio 1-osios, kol įsigalios dabar priimtas įstatymas, sveikatos apsaugos ministras turės priimti poįstatyminius teisės aktus, kad gydymo įstaigos galėtų teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas. Šie aktai jau yra baigiami ruošti ir ten bus reglamentuota ne tik pagalbinio apvaisinimo paslaugos, bet ir lytinių ląstelių donorystės paslaugos, registro, apskaitos reikalavimai. Realiai, nuo sausio 1 d. turėsime visą funkcionuojančią sistemą pagal dabartinę Pagalbinio apvaisinimo įstatymo redakciją.
Kadangi Lietuvoje anksčiau nebuvo normalaus reglamentavimo, visas pagalbinis apvaisinimas buvo privačių medicinos įstaigų rankose. Privati medicina, žinoma, yra skatintina, tačiau universitetinė, akademinė medicina (taikanti sau itin aukštus reikalavimus) tame nedalyvavo. Mano manymu, po šito įstatymo reglamentavimo visa pagalbinio apvaisinimo kokybė Lietuvoje turėtų žengti naują žingsnį į priekį“, - prognozavo pašnekovas.
Paneigė daugelį kontraargumentų
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Nadišauskienė taip pat teigiamai vertino itin daug emocijų sukėlusį Seimo narių sprendimą.
„Labai džiaugiuosi sprendimu. Jis reiškia, kad įdėtas darbas aiškinant visuomenei, politikams, kviečiantis aukščiausio lygio ekspertus iš užsienio, nenuėjo veltui. Tikiu, kad šioje srityje (kaip ir motinos ir vaiko sveikatos priežiūroje) ilgainiui pasieksime tokių pačių gerų rezultatų, kokius norime turėti.
Labai tikiuosi, kad atsiradus galimybei akademinės disciplinos šioje srityje ir tiems abejojantiems visuomenės nariams galėsime parodyti žymiai skaidriau, aiškiau, ką mes čia darome. Sieksime, kad išnyktų nemoksliški, iškreipti mitai apie pagalbinį apvaisinimą, o nevaisingos poros gautų profesionalią pagalbą, kurios jie tikrai nusipelno“, - trečiadienio vakarą sakė R. Nadišauskienė.
Pašnekovė informavo, kad šiuo metu Kauno klinikos neturi licencijos teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas, nors specialistų – netrūksta. Ji vylėsi, kad bus pasekta kolegų iš sostinės pavyzdžiu ir bus sukurtas tokias paslaugas teiksiantis centras.
„Akademinių įstaigų įsikišimas tik pagerins pagalbinio apvaisinimo kokybę ir, tikiu, išblaškys žmonių baimes“, - sakė R. Nadišauskienė.
Paklausta, kaip vertinanti skirtingų Seimo narių perspėjimus, kad įstatymas, koks jis priimtas dabar, bus tarsi praverta Pandoros skrynia, nuo kurios prasidės prekyba žmonėmis, profesorė į tai numojo ranka.
„Viskuo galima kaltinti gydytojus, dirbančius prie gyvybės pradžios, bet kodėl mes turėtume elgtis prieš savo sąžinę, prieš savo kompetenciją ir visuomenės nuostatas? Tuoj priims trūkstamus poįstatyminius aktus. Negi tikrai manote, kad dabar pulsime prekiauti embrionais? Tikrai gydytojai nėra pati nedoriausia visuomenės dalis“, - akcentavo pašnekovė.
Seimas birželį nusprendė, kad embrionų galėtų būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, o sukurtų embrionų skaičius negalėtų viršyti trijų – taip siekta užtikrinti, kad nebūtų sukuriama perteklinių embrionų, kurie nepanaudoti po tam tikro laiko sunaikinami. Prieš tai, kai buvo balsuojama paskutinį kartą, už konservatyvų įstatymą pasisakantis parlamentaras Rimantas Jonas Dagys agitavo šaldyti kiaušialąstes, o ne embrionus, sakydamas, kad gyvybė turi būti ginama nuo jos pradžios – dviejų lytinių ląstelių susijungimo.
Vienas sveikas embrionas – vienas sveikas žmogus
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė paaiškino, kodėl embrionų šaldymas yra efektyvesnė procedūra.
„Mes sakėm, sakėm ir sakėm tuos argumentus. Bet kai savo žemėje negali būti pranašas, atvyko vienas žymiausių pasaulio embriologų ir Europos nevaisingumo asociacijos prezidentas. Jis dar kartą akcentavo, kad šaldydami kiaušialąstes nepasieksime tokių pačių gerų rezultatų, kaip šaldydami embrionus. Paprastai tariant, žmogus kaip rūšis labai prastai save reprodukuoja ir negalima sulyginti kiaušialąstės šaldymo, atšildymo ir jos apvaisinimo su jau sukurtu embrionu, kuris žymiai tvaresnis. Priešingai teigia žmonės, nedirbantys medicininio darbo. Kiaušialąsčių šaldymas – nesulyginamai mažiau efektyvi technologija ir nėra naudojamas visose geriausiose pasaulio klinikose. Tiesa, pavyzdžiui, Švedijoje, Danijoje naudojamas kiaušialąsčių šaldymas, tačiau tik kaip gretutinė procedūra, ypač tais atvejais, kai yra onkologinė liga“, - aiškino profesorė.
Prezidentės pataisų esmė - Pagalbinio apvaisinimo įstatyme sukuriamų embrionų skaičius nebus ribojamas, bus leidžiama lytinių ląstelių donorystė ir embriono išankstinė diagnostika, kurį itin akcentavo ir R. Nadišauskienė.
„Norime siekti, kad tas vienas, sveikiausias embrionas, kuris bus įsodintas, augtų ir išaugtų į sveiką ir laimingą žmogų“, - sakė ji.
Anot prezidentės dekreto, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet po pagalbinio apvaisinimo šalyje gimsta apie tūkstantis vaikų.
Už tai, kad įstatymas būtų priimtas su prezidentės pasiūlytomis pataisomis, balsavo 53, prieš buvo 40, susilaikė keturi Seimo nariai. Prieš tai balsuojant dėl Seimo birželį priimto įstatymo konservatyvios versijos nesurinkta reikiamo 71 balso „už“ – už buvo 47, prieš – 46, susilaikė keturi parlamentarai.
