Stacionarinių ASPĮ, t. y. ligoninių vadovai pakviesti susipažinti ne tik su šios analizės rezultatais – Panevėžio TLK taip pat pateikė duomenis, kaip ligoninėse vykdyta sveikatos apsaugos ministro rekomendacija ASPĮ skirtas papildomas lėšas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies nuo 2016 m. liepos 1 d. naudoti įstaigų darbuotojų pagrindinio darbo užmokesčio pastoviajai daliai didinti, rašoma pranešime spaudai.
Be šių dalykų, dar kalbėta, kaip būtų galima sumažinti stacionarinių įstaigų paslaugų kodavimo ir kt. netolygumus, dėl kurių ligoninėms negalima iki galo taikyti tikslesnio apmokėjimo už paslaugas sistemos pagal giminingų diagnozių grupių (DRG) metodą.
Informatikos ir statistikos skyriaus vyriausioji specialistė Vesta Miliukienė priminė, kad vadovaujantis šių metų birželio 14 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu, šalies gydymo įstaigoms skirta 30 mln. eurų iš PSDF biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies nuo 2016 m. liepos 1 d. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti padidintomis paslaugų bazinėmis kainomis. Kitu šio įsakymo punktu patikslinta, kad skiriamas lėšas rekomenduojama naudoti ASPĮ darbuotojų pagrindinio darbo užmokesčio pastoviajai daliai didinti.
Panevėžio TLK veiklos zonos gydymo įstaigų darbuotojų atlyginimams didinti skirta dalis – 2,9 mln. Eur. Iš jų ligoninėms – 1,9 mln. Eur.
Ligoninių vadovams pristatytas vidutinio darbo užmokesčio (VDU) pokytis jų vadovaujamose įstaigose palyginus ligonių kasos turimus 2016 m. I pusmečio ir šių metų liepos mėn. duomenis.
V. Miliukienė pastebėjo, kad gydytojų vidutinis mėnesio darbo užmokestis liepos mėn. buvo 1615 Eur (1 etato). Tai viršija ir visų Panevėžio TLK veiklos zonos įstaigų, ir šalies ASPĮ vidurkį. Mažiausias gydytojų VDU buvo Kupiškio ligoninėje (886 Eur), didžiausias – Visagino ligoninėje (1993 Eur).
Labiausiai gydytojų VDU išaugo Ignalinos ir Rokiškio rajono ligoninėse. Vienintelė įstaiga, kurioje VDU sumažėjo – Molėtų ligoninė.
Slaugytojų VDU (1 etato) šių metų liepą Panevėžio ir Utenos apskričių ligoninėse iš viso buvo 699 Eur. Jis šiek tiek viršija visų Panevėžio TLK veiklos zonos įstaigų slaugytojų atlyginimo vidurkį, bet yra mažesnis už šalies. Mažiausias slaugytojų VDU buvo Molėtų ligoninėje (527 Eur), didžiausias – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (1052 Eur).
Didesnis už šalies vidurkį slaugytojų VDU yra Visagino, Anykščių, Panevėžio ir Rokiškio psichiatrijos ligoninėse.
Apibendrinus duomenis, kuriuos įstaigos pateikė Sveikatos apsaugos ministerijai, pastebėta, kad ministro rekomendacijos didinti atlyginimus laikėsi visos Panevėžio ir Utenos apskričių ligoninės, išskyrus Molėtų ligoninę. Ji nuo 2016 m. liepos 1 d. darbo užmokesčio darbuotojams nedidino paaiškinusi, kad šiuo metu sumažėjo įstaigos apyvartinės lėšos. Tam įtakos turėjo faktas, kad Molėtų ligoninėje nuo 2016 m. sausio 1 d. didintas atlyginimas bendrosios praktikos slaugytojoms, slaugytojų padėjėjoms, fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus darbuotojams ir kt., taip pat lėšų pareikalavo nuo 2016 m. liepos 1 d. padidėjusi minimali mėnesinė alga.
Zarasų ligoninėje darbo užmokestis didintas gydytojams, slaugytojams ir kitam personalui, neįskaitant dalies specialistų. Rokiškio rajono ir Rokiškio psichiatrijos ligoninėse algos vienoda pinigų suma padidintos visoms darbuotojų grupėms.
Pateikta informacija sukėlė diskusijų tarp ligoninių vadovų.
Mažiau diskutuota Informatikos ir statistikos skyriaus vedėjui Raimundui Abramavičiui pristačius analizę apie dažniausiai ir rečiausiai 2014–2015 m. priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose suteiktas paslaugas, vidutinę pacientų buvimo šiuose skyriuose trukmę, pacientų srautus savaitės dienomis, didžiausią 2014–2015 m. per valandą skyriuje apsilankiusių pacientų skaičių ir pan.
Analizė parodė, kad dažniausiai Panevėžio ir Utenos apskričių ligoninėse pernai ir užpernai teikta radiologo, vidaus ligų gydytojo ir skubiosios pagalbos paslauga. Taip pat nemažai suteikta chirurgo ir stebėjimo paslaugų. Daugiausia pacientų ligoninės sulaukė šeštadieniais, sekmadieniais ir pirmadieniais. Vidutiniškai trumpiausiai pacientai užtruko Biržų ligoninės priėmimo skyriuje – nuo 1,1 iki 1,2 val., ilgiausiai – Kupiškio ligoninės priėmimo skyriuje – nuo 7 iki 8 val. Kupiškio ligoninės vadovė paaiškino, kad tokį ilgą buvimo laiką sąlygojo stebėjimo paslaugos įtraukimas į pacientų lankymosi priėmimo skyriuje trukmę.
Analizuojant pasižiūrėta, koks per dvejus metus yra buvęs didžiausias per 1 val. skyriuje apsilankiusių pacientų skaičius. Paaiškėjo, kad Ignalinos ir Biržų ligoninėse per valandą yra lankęsi ne daugiau kaip 6, Molėtų ir Zarasų ligoninėse – ne daugiau kaip 8, Anykščių ligoninėje – ne daugiau kaip 10 skubios pagalbos besitikėjusių pacientų. Didžiausia pacientų apkrova buvo Respublikinėje Panevėžio ligoninėje (44 pac. / val.). Utenos ligoninėje būta 18 pacientų, Rokiškio – 15, Visagino – 12, Kupiškio – 11.
Kontrolės skyriaus vedėjas Edgaras Voras informavo, kad skyriaus specialistai, lankydamiesi įvairių miestų gydymo įstaigose, taip pat buvo užsukę į 9 ligoninių priėmimo skyrius atsitiktinai pasižiūrėti, kokie yra pacientų srautai ne piko dienomis. Pacientų nerasta tik Rokiškyje ir Zarasuose.
Pasitarime taip pat kalbėta apie greitosios medicinos pagalbos (GMP) funkcijas: pastebėta, kad GMP neretai atlieka lyg ir taksi paslaugas, pacientai į priėmimo skyrius vežami nesuteikus jiems būtinosios pagalbos. Išsakyta nuomonė, kad dalis pacientų, patenkančių į priėmimo skyrius, turėtų kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros centrus (PSPC). Ligoninių vadovai prašė Panevėžio TLK atlikti GMP automobiliais atvežtų ligonių būklės analizę ir ją pristatyti ne tik stacionarinių, bet ir PSPC vadovams. Toks susitikimas ir analizės pristatymas numatomas spalio mėnesį.
