Pas gydytojus – kas porą mėnesių
„Pagaminti iš natūralios medvilnės. Supakuoti patogioje plastikinėje dėžutėje. Skirti iš ausų šalinti susikaupusius nešvarumus“, - taip reklamuojami vaistinėje parduodami ausų krapštukai. Tačiau Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro gydytojas otorinolaringologas Darius Rauba pabrėžia, kad ausų valymas krapštukais tik traumuoja landą, ją išsausina ir provokuoja naujos sieros gamybą.
„Kiekvieno žmogaus ausis gamina sierą – natūralią medžiagą, kuri sutepa išorinę klausymo landą, ją tarsi padengia apsaugine plėvele. Pastaroji dezinfekuoja, saugo ausį nuo dulkių, nešvarumų. Ilgainiui siera išdžiūva. Kai mes kramtome maistą, dėl to, kad žandikaulio sąnarys remiasi į ausies landą, ta siera išbyra, savaime išsivalo. Didžiajai daliai žmonių siera nesikaupia“, - pasakojo jis.
Tačiau nutinka, kad tas pats žmogus dėl sieros kamščio į gydytojus kreipiasi ir kas porą mėnesių.
„Išorinė ausies landa yra tokios pačios struktūros, kaip mūsų oda – pradžioje storesnė, o kuo gilyn, tuo ji plonėja. Jei žmogaus oda apskritai yra riebi, linkusi pleiskanotis, šerpetojasi, tai tos pačios problemos gali būti ir ausies landoje. Sieros išsiskyrimas gali priklausyti ir nuo medžiagų apykaitos, mitybos ar net klimato. Jei siera klampesnė, jos susikaupia daugiau, nei įprasta. Tačiau svarbu atsiminti, kad siera yra apsauginė medžiaga. Kuo mes ją dažniau valysime, oda gaus signalą dėl sausos aplinkos ir sieros išskirs daugiau“, - aiškino gydytojas.
Rizikuoja prarasti klausą
D. Rauba akcentavo, kad ausų krapštukų nerekomenduojama naudoti ausies vidaus valymui, jie tinkami tik išorinės dalies valymui, tiek, kiek matyti akimi - patį landos kraštelį, ne giliau. Geriau jau rankšluosčio kampučiu valyti ar piršto galu.
„Ausis valant krapštukais, siera yra nustumiama tolyn, link būgnelio. Ilgainiui ji sudžiūva ir mes pabudę suprantame, kad nieko negirdime. Tada jau tenka kreiptis pagalbos į medikus.
Didelė klaida, jei žmogui, pavyzdžiui, po maudynių vonioje dingo vienos ausies klausa ir jis nusprendė porą dienų palaukti – o gal sugrįš? Būna situacijų, kai vienu metu sutampa kelios problemos. Jei, tarkime, prisideda klausomojo nervo pažeidimas, kuris taip pasireiškia klausos pablogėjimu, kiekvienos dienos delsimas rizikuojame klausą prarasti negrįžtamai. Todėl staiga praradus klausą būtina per parą ar dvi kreiptis į gydytojus (bent šeimos gydytoją), kuris galėtų įvertinti problemą“, - patarė Santariškių klinikų specialistas.
Pats D. Rauba gyvenime nėra naudojęs ausų krapštukų ir tiesiogiai juos sieja su ausų problemomis, dėl kurių tenka kreiptis į medikus. Gydytojas priminė, kad ant kai kurių įpakavimų net pabrėžiama, kad krapštukai skirti išoriniam naudojimui. Būtent dėl to vaikams skirtų krapštukų galvutės daug platesnės, kad nebūtų galima pažeisti mažylio ausies.
„Žmonėms, kurių ausys linkusios gaminti daugiau sieros, yra net specialios profilaktinės priemonės, tokios kaip specialūs riebaliniai lašiukai, padedantys sierai lengviau pasišalinti“, - teigė pašnekovas.
Gydytojas taip pat sakė pastebėjęs, kad ausies landos sudirginimą, uždegimą neretai pajunta žmonės, pasimaudę viešuose vandens telkiniuose, pabuvę pirtyje. Jis taip pat nuramino, kad ausų krapštukais pradurti ausies būgnelį nėra labai lengva.
„Būgnelis sudarytas iš trijų sluoksnių – odos, vidinio sluoksnio ir iš gleivinės – todėl jis ganėtinai tvirtas. Dar daugiau, būgnelis yra gana giliai, apie 2 centrimetrus landoje, todėl ne taip ir paprasta jį sužeisti. Bet tikrai yra buvę situacijų, kai, pavyzdžiui, žmogus valė ausį, kažkas nukreipė jo dėmesį, jis sukosi ir atsimušęs pažeidė būgnelį“, - pasakojo jis.
Dalį žmonių kankina kita bėda – kaulinės landos išaugos, kurios susiaurina landą. Dėl to siera pasišalina daug sunkiau. Ausies landos praplatinimui tada prireikia ir operacinio gydymo.
Kaltas žmonių pamišimas dėl higienos
Kauno klinikų otorinolaringologas, ausų ligų specialistas, gydytojas Giedrius Gylys antrino, kad apie 97 proc. visų žmonių turi sveiką, funkcionuojantį sieros išsivalymo mechanizmą.
„Nuo būgnelio link išorės visa siera šalinama kramtymo metu, pasikasant – smulkios dulkės iškrenta ir to pakanka. Ausies biologinis mechanizmas lemia, kad kuo dažniau valome ausis, tuo daugiau sieros išsiskiria. Tik 3-4 proc. žmonių pasaulyje yra sutrikusi sieros gamyba, tad jiems prireikia intervencijos. Tačiau šią statistiką iškreipia žmonių pamišimas dėl asmeninės higienos. Dažnai valydami ausis netinkamomis priemonės, jie tik skatina sieros išsiskyrimą“, - aiškino specialistas.
Gydytojas priminė, kad ausis nėra vamzdis – kitoje pusėje yra būgnelis.
„Kalbant su rezidentais tenka paskaičiuoti – per metus susiduriu su daugmaž 10 atvejų, kai ausų krapštukais perduriamas būgnelis ir sužalojamos vidurinės ausies struktūros. Didžiajai daliai būgneliai sulimpa, o kitiems prireikia ir operacijos. Teko susidurti ir su dar blogesne komplikacija, kai žmogus valėsi ausis, paslydo ir krisdamas susilaužė ausies kauliukus, taip save apkurtindamas.
Didžiausia bėda krapštukų ta, kad ausies landa nėra tiesi ir ji neturi poodinio riebalinio sluoksnio, tad joje valymo metu prasideda kraujavimas, hematomos“, - pavojus vardino G. Gylys.
Kauno klinikų otorinolaringologas patikino niekada nenaudojantis papildomų priemonių ausų švarai palaikyti.
„Kiek pasiekia mažas pirštas, tiek ir pakanka išvalyti ausį. Ausies landa susideda iš dviejų dalių – kremzlės ir kaulinės dalies. Pastaroji dalis yra siauriausia, neprieinama pirštu, ten žmonės dažniausiai ir prigrūda sieros. Kiek siekia pirštas – tiek ir pavalykite. Mūsų tėvai nevalydavo ausų krapštukais ir bėdų tiek nebūdavo“, - reziumavo pašnekovas.
