„Jau daug metų onkologiniai ligoniai itin brangiai moka už vaistus ir papildus su kreivabude ir siunčiasi juos iš įvairių šalių, susintetintus. O tos krevabudės - šalia mūsų, jas augina Lietuvos ūkininkai. Ir šimtą, o gal tūkstantį kartų bus didesnė nauda išsikepti šiuos grybus nei išgerti tabletę“, - socialiniame tinkle rašė moteris.

Jos teigimu, šių grybų dėka lėtėja navikų augimas ir silpsta vėžys.

Komentaruose vieni dėkojo už patarimus, o kiti piktinosi alternatyvios medicinos priešinimu su tradiciniais gydymo būdais.

Kontroversiškas įrašas feisbuke
Foto: Facebook nuotr.

Pacientas gali sau pakenkti

Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus gyd. onkologė-chemoterapeutė med. dr. Lina Daukantienė teigė nenorinti komentuoti konkretaus grybo ar preparato, mat yra begalė priemonių, kurias žmonės priskiria liaudies, alternatyviajai medicinai.

„Mes žmones gydome remdamiesi įrodymais pagrįsta medicina. Kiekvienam naujai sukurtam vaistui yra daugybė tyrimų fazių, kuomet tikrinamas vaisto efektyvumas bei saugumas – skiriama žmogui, tada žmogui, sergančiam ta konkrečia liga, konkrečia stadija. Vaistų tinkamumas įrodytas randomizuotais, tiksliais tyrimais. Žinomi šalutiniai reiškiniai bei jų gydymo taktika“, - pasakojo specialistė.

Jos teigimu, kalbant apie alternatyvią mediciną, yra daugybė preparatų, kurie neturi aukšto patikimumo įvertinimo, tyrimų.

VUOI Chemoterapijos skyriaus gyd. Lina Daukantienė
Foto: DELFI / Valdas Kopūstas

„Kažkas pabandė, pasakė kitam - „iš lūpų į lūpas“. Nėra objektyviai aišku, kaip toks preparatas veikia ir dar svarbiau – kaip jis veikia derinyje su kitais vaistais bei gydymo metodais. Preparatas gali daryti nedidelę naudą, gali nedaryti nieko arba pacientui pakenkti.

Jei, pavyzdžiui, pacientas naudoja standartinį chemoterapinį, biologinį ar imunoterapinį gydymą bei papildomai vartoja kažkokius „natūralius“ preparatus, reikia išsiaiškinti jų suderinamumą. Galbūt pastarasis sukels toksinį poveikį kepenims, inkstų veiklai, kraujodarai, bendrai organizmo būklei“, - perspėjo onkologė-chemoterapeutė, pabrėždama, kad tokių priemonių vartojimas neturi jokio mokslinio, medicininio pagrindo ir gydytojai yra kategoriškai prieš juos, ypač kartu gydantis tradiciniu gydymu.

„Pasakykite man, kas įrodė teiginius, jog tokie preparatai stabdo navikų augimą ar lėtina vėžį? Mes kalbame apie žmonių gydymą. Daryti tokius nepagrįstus pranešimus yra didelė atsakomybė. Nieko brangiau už sveikatą nėra. Jei žmogui kažką siūlai, turi turėti rimtą pagrindą. Žala gali būti neatstatoma“, - piktinosi pašnekovė.

Ji pastebėjo, kad onkologiniai ligoniai, ypač ketvirtos stadijos, yra labai pažeidžiami, jautrūs, imlūs bet kam. O pardavėjai tuo esą naudojasi – sako, kad Azijos, Rusijos gilumoje kažkas atrasta, veikia, tačiau dažnai bukletuose nesuteikia nuorodų į minimus mokslinius straipsnius.

„Tuo tarpu, kad tradicinis vaistas pakliūtų į rinką yra daugybė fazių – nuo bandymų mėgintuvėlyje iki randomizuotų, didelės apimties tyrimų. Tai yra dokumentuojama, viešinama, kontroliuojama valstybiniu lygiu.

Tuo metu įvairiausi grybai, žibalas ir pan. nėra tiek ištirti. Yra daug žmonių, kurie greta įrodymais grįsto gydymo vartoja ir kokias nors žoles. Pasveikę jie deklaruoja, kad pasveiko būtent dėl žolės“, - pasakojo gydytoja.

Vėžys – tokia liga, kuri psichologiškai įvaro į kampą ir verčia ieškoti vilties bet kur.

„Geriausiu atveju, tau gamtos preparatai nepadės. O jei pakenks? Kas tada bus kaltas? Jei jau visgi nusprendėte greta tradicinio gydymo naudoti ir alternatyvios medicinos elementus – būtinai tarkitės su gydančiu gydytoju. Mes, gydytojai, esame atviri diskusijai, ką galėsime, tą patarsime. Tai yra tiesioginis mūsų darbas, kurį darome kiekvieną dieną“, - akcentavo L. Daukantienė.

Priemonės geros, kol tariesi su gydytojais

Tuo metu Nacionalinio vėžio instituto gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia buvo kiek nuosaikesnis, tačiau sutiko, kad tradicinio gydymo nereikėtų priešinti su alternatyviuoju.

„Gerbiu A. Zuokienę, tačiau gal pasakyta per drąsiai. Gal nepiktavališkai ji perdėjo šiek tiek. Tačiau tiek shiitake, kreivabudė, baravykai ar net pievagrybiai turi medžiagų, kurios stimuliuoja imunitetą. Taip organizmas mažiau „pražiopso“ navikinių ląstelių. Turi ir priešvėžinių savybių.

Kreivabudė, shiitakė vadovėliuose aprašyti kaip stiprūs grybai. Yra du rimti mokslininkai apie tai rašę. Kreivabudės vertė 50 proc., o shitake – net 100 proc.“, - DELFI aiškino J. Ruolia.

Juozas Ruolia
Foto: DELFI / Audrius Solominas

Garsaus fitoterapeuto teigimu, lietuviai tinkamai nevertina grybų.

„O štai kinai, japonai vertina ir jų susirgimai retesni. Mūsų grybų vartojimo kultūra skurdi. Anksčiau minėtus grybus skiriu preparatų pavidalu sergantiems vėžiu. Tiesa, tai – tik priedas prie tradicinio gydymo. Ypač tokie preparatai tinka po gydymo, kai nusilpęs organizmas, arba tarp chemoterapijų, kai organizmas dirba dviem-trim etatais. Tada ežiuolė, įvairios kitos žolės, grybai verčia organizmą būti budrų.

Įvairios priemonės geros, kol tariesi su gydytojais, žinoma. Bet jiems reikia pranešti apie viską, net apie tai, kokį maistą valgo. Pavyzdžiui, valgant greipfrutus, net 4 rūšių tablečių negalima gerti. Juodieji serbentai daro įtaką kraujo krešėjimui, jie irgi „kertasi“ su kai kuriais vaistais. Mūsų gyvenimas sudėtingėja, nes cheminių preparatų daugėja, o jie neretai turi sąveiką su maistu“, - reziumavo pašnekovas.