Magnetitais vadinamos dalelės yra mažesnės nei 150 nanometrų dydžio (plonesnės nei žmogaus plaukas). Paprastai jos susidaro varikliuose ar atviroje ugnyje. Junginėje Karalystėje esančio Lankasterio universiteto mokslininkai tyrimo, kurio išvados neseniai buvo paskelbtos, metu aptiko šių dalelių priekinėje žmogaus smegenų žievės dalyje.
Tyrimo metu buvo analizuotos 37 žmonių, gyvenusių Meksikos sostinėje Meksike bei JK mieste Mančesteryje, smegenų pavyzdžiai ir buvo matuojamas magnetizmo lygis, siekiant nustatyti, ar tų dalelių buvo smegenyse. Vėliau šeši pavyzdžiai su didžiausiu magnetizmo rodikliu buvo ištirti spektroskopu, siekiant nustatyti, kokios dalelės buvo smegenyse. Mokslininkai konstatavo, kad tai žalingosios taršos dalelės.
„Magnetitas yra toksiškas žmogaus smegenims, – sakė tyrimui vadovavusi Lancasterio universiteto profesorė Barbara Maher. – O magnetito dalelių visuomet yra oro taršoje.“
Magnetitas yra geležies mineralas ir yra toksiškas dėl savo gebėjimo reaguoti ir išleisti kitų dalelių, vadinamų laisvaisiais radikalais, kurie smegenų ląstelėse sukelia oksidacinį stresą ir jas sunaikina.
Pasaka apie dvi daleles
B. Maher aptiko dvi magnetito dalelių formas smegenų pavyzdžiuose. Tos dalelės ten pateko skirtingais būdais.
Vienos formos dalelės buvo kampuotos arba dantytos, ir žinoma, kad jos natūraliai susidaro smegenyse. O kitos buvo sferinės formos, kas rodo, kad jos susiformavo aukštoje temperatūroje, pavyzdžiui, automobilio variklyje, ir yra siejamos su kitais metalais, kaip platina ir nikelis. Dėl to antrosios formos dalelės buvo unikalaus dydžio, tekstūros ir sudėties, taip pat išskirtinės formos, kuri rodė, jog jos buvo taršos rezultatas.
„Jos visiškai atitinka atmosferines taršos daleles“, – sakė B. Maher.
Taip pat smegenų mėginiuose buvo gerokai daugiau apvalesnių dalelių – maždaug šimtas vienai kampuotai dalelių.
Į smegenis patenka per nosį
Mokslininkai tyrė priekinės smegenų žievės pavyzdžius. Ir į šią smegenų dalį galima patekti per nosies viršuje esantį uodžiamąjį stormenį. Mokslininkai mano, kad būtent per čia taršos dalelės ir pateko į smegenis.
„Ten nėra kraujo ir smegenų barjero“, – sakė B. Maher ir pridūrė, kad vėliau dalelės gali nukeliauti į kitas smegenų dalis. „Tai yra realus pažeidžiamumas“, – sakė ji.
Mažytis dalelių dydis taip pat sumažina tikimybę, kad jas sulaikys nosies plaukai ar gleivinė – natūralus kūno barjeras.
Manoma, kad oro tarša kiekvienais metais visame pasaulyje sukelia 1,3 mln. mirčių, rodo Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys. Oro tarša laikoma rizikos veiksniu kalbant apie ūmias ir chronines kvėpavimo takų ligas.
Tačiau B. Maher komanda mano, kad oro tarša didina ir riziką susirgti Alzhaimerio liga. Ankstesni moksliniai tyrimai parodė, kad sergančiųjų šia liga smegenyse yra magnetitų, ir B. Maher mano, kad šios dalelės skleidžia laisvuosius radikalus, kurie, savo ruožtu, naikina smegenis. Šios dalelės veikiausiai sukelia ir kitų smegenų ligų.
„Kol kas tai yra potencialūs aplinkosauginiai Alzhaimerio ligos rizikos veiksniai“, – sakė B. Maher. Tačiau įrodymai kol kas yra riboti, ir mokslininkai teigia, kad būtina atlikti daugiau tyrimų.
B. Maher ketina atlikti didesnio masto epidemiologinių tyrimų ir patyrinėti šių dalelių toksiškumą. „Jeigu šio dalelės daro didelį poveikį, tuomet mes, kaip visuomenė, turime kažką daryti“, – sakė mokslininkė.
