Kas mėnesį – nauja supernova

Kas mėnesį į padangę šauna vis kita supernova ir įsilieja į netrumpą supermaisto produktų sąrašą. Apžvelkime visame pasaulyje populiarias ir laiko patikrintas sveikatos bombas.

Numeris vienas tarp madingai sveikų žmonių yra ispaninis šalavijas, kitiems žinomas kaip
ija sėklos, majų kultūroje reiškiančios stiprybę. Jis ne tik stiprina imunitetą, saugo širdį bei kaulus, bet ir padeda sulieknėti. Šios sėklos sugeria 12 kartų daugiau vandens, nei pačios sveria, todėl mažas jų kiekis sukuria soties jausmą. Geriausia jas bent 15 min. pamirkyti vandenyje ar augaliniame piene, paskui skaninti kokteilius, košes, padažus ar valgyti kaip pudingą.

Žalioji chlorelė ir jos mėlynai žalia pusseserė vingrūnė (spirulina) – gėlavandeniai dumbliai. Juose gausu žmogaus organizmui reikalingų baltymų, aminorūgščių, antioksidantų ir geležies.

Turtingi vitaminų ir mineralų

Kokiuose kituose produktuose galėtume rasti visus pagrindinius vitaminus ir mineralus? Kuriuos galima vartoti milteliais ir tabletėmis?

Goji uogos – supermaisto vardą užsitarnavo dėl jose esančių antioksidantų, priešvėžinių savybių, regėjimo ir imuniteto stiprinimo. Jis turi net 18 amino rūgščių, 8 iš jų – nepakeičiamos. Šios uogos dažniausiai vartojamos džiovintos, tinka košėms ir kokteiliams gardinti ar valgyti vienas.

Lapinis kopūstas (kale) – kopūstų šeimos žalialapė daržovė, įtraukta į daugiausia maistingųjų medžiagų turinčių produktų sąrašą. Vitaminų gausos nesuskaičiuotum ant pirštų: milžiniška vitamino C dozė, itin svarbus vitaminas K, beta karotenas. Be to, lapiniai kopūstai didina gerojo ir mažina blogojo cholesterolio kiekį, turi vėžį gydančių junginių, mineralų, turtingi antioksidantų ir flavanoidų. Gaminkite padažus, kokteilius ar salotas.

Acai – violetinė uoga, turinti oleino rūgšties, reikalingos sveikai širdžiai. Tiesa, iki Lietuvos jos dažniausiai atkeliauja džiovintos. Šios uogos gausios antioksidantų, turi daug skaidulų ir Omega rūgščių. Šios savybės padeda ne tik būti sveikiems, energingiems, bet ir sulieknėti.

Lietuviškos gėrybės

Apskridę pasaulį grįžkime į savo daržus – supermaistas auga ir mums po nosimis ar šiek tiek aukščiau – ant medžių. Pasveikinkime rudenį su šypsena ir sodo gėrybėmis ant savo stalo.

Obuoliai. Valgykite žalius, kepkite orkaitėje, dėkite į pyragus, tik nenulupkite odelės, nes joje yra flavonoidų, o pačiuose obuoliuose – antioksidantų. Ar minėjau, kad jie skanūs, nekaloringi ir pigūs?
Kriaušės. Kaip ir obuolius, jas galite valgyti vienas, keptas ar virtas. Šiuos vaisius privalu įtraukti į rudens dietos racioną, nes jie – vitamino C, vario ir ląstelienos šaltinis.

Briuseliniai kopūstai. Tinkamai pagaminti gali būti dieviško skonio. Privalumai: folio rūgšties, vitamino K ir geležies bomba. Net ir netinkamai pagaminti, dėl savo savybių vis tiek verti ne tik paragauti, bet ir būti vadinami supermaistu.

Pastarnokas. Morkos formos salstelėjusi ropinė daržovė, tinkanti prie visų kitų rudens daržovių. Nauda: ląstelienos ir kalio gausa. Patarimas: supjaustykite plonais griežinėliai, apipurkškite aliejumi, kepkite orkaitėje, iškepusius apibarstykite druska – vuolia, sveikuolių traškučiai.
Kalafioras. Neseniai tituluotas kaip daržovių karalius, tokiu gali vadintis ne tik dėl aukštos kainos, bet ir dėl turimų priešvėžinių bei su cholesteroliu kovojančių savybių. Be to, jis pasižymi vitamino C gausa.

Moliūgas. Prieš dovanodami sodo kaimynui Pelenės karietą gerai pagalvokite ar pačiam netrūksta B grupės vitaminų? Nors tik jais moliūgo gerosios savybės neapsiriboja, nes turi vitamino A ir Omega 3 riebalų rūgščių. Kaip pasigaminti nekaloringą moliūgų ir krevečių sriubą, salotas bei tirštą apelsinų ir moliūgų džemą rašėme 34 „Savaitraščio Kaunui“ numeryje.

Norint būti sveikiems ir liekniems nereikia nei badauti, nei laikytis atgyvenusių monodietų, atnešančių tik „jojo“ efektą, nuolatinį alkį ir blogą nuotaiką. Tereikia į savo maisto racioną ir gaminimo stilių įtraukti kuo daugiau supermaisto.