„Italijoje susilaukti kūdikio pagalbinio apvaisinimo būdu maksimaliai kainuoja 25-40 tūkst. eurų. Tačiau toks pilietis per savo gyvenimą mokesčių pavidalu sumoka iki 2 mln. eurų. Akivaizdu, kad kiekvienas naujas žmogus tik pagerins visuomenės gyvenimą. Kiekvienas pilietis – papildoma vertė šaliai.

Tai ypač aktualu jūsų šaliai, kurioje gyventojų skaičiuos nuo 3,4 mln. sumažėjo iki mažiau nei 3 mln. Dar daugiau, jūsų gimstamumo rodikliai siekia vos 1, 37 kūdikio porai. Per 50-60 metų jūsų bendruomenė išnyks. Jūs turite tik dvi kartas, kad sustabdytumėte šią problemą“, - perspėjo Italijos reprodukcinės medicinos tyrimų asociacijos bei Pažangios reprodukcijos bei genetikos institutų tarptautinio tinklo mokslinis direktorius dr. Luca Gianaroli.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje kas septinta pora turi vaisingumo sutrikimų.

Trijų embrionų problema

Visame pasaulyje daugiau nei 5 mln. vaikų gimė panaudojus pagalbinio apvaisinimo technologijas. Pati saugiausia ir ekonomiškiausia technika – auksinis standartas – tai vieno embriono perkėlimas į moters organizmą, kai pertekliniai embrionai yra šaldomi ir perkėliami vėliau, pagal gydymo planą ir poreikį.

Tuo metu Lietuvoje priimtas įstatymas numato, kad sukuriamų embrionų skaičius negali būti didesnis kaip trys ir visi sukurti embrionai, neatsižvelgiant į jų gyvybingumą, turi būti perkelti į moters gimdą. Be to, draudžiama ir lytinių ląstelių donorystė.

Algirdas Utkus, Eglė Drejerienė, Arūnas Liubšys, Juha Tapanainenas, Luca Gianaroli

Helsinkio universiteto centrinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos centro vadovas bei Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos vadovas prof. Juha Tapanainen paaiškino, kodėl tokios nuostatos gali būti pavojingos.

„Yra keletas problemų, susijusių su 3 embrionų perkėlimu į moters gimdą. Pirma, moteris atsiduria daug didesnėje rizikoje, nes padidėja daugiavaikio nėštumo tikimybė, reikia daug daugiau stimuliacijų, norint pasiekti tuos pačius rezultatus. Padidėja ir priešlaikinio gimdymo rizika. Tokiu būdu poros atsiduria nelygiavertėse pozicijose, mat procedūros tampa žymiai brangesnės ir tik turtingos poros gali sau tai leisti. Be to, žmonės išvyksta gydytis į kitas šalis, ką esame jau pastebėję“, - sakė profesorius.

Juha Tapanainenas

Daugiavaisių nėštumų pavojai

Į moters gimdą perkeliant du embrionus, daugybinių nėštumų skaičius išauga ketvirtadaliu. Jei perkeliami trys embrionai, kaip numatoma dabartinėje įstatymo redakcijoje, kas trečia pora rizikuoja daugybiniu nėštumu.

Motinai, besilaukiančiai trynukų, ir naujagimiams visuomet kyla nėštumo komplikacijos, priešlaikinio gimdymo grėsmė, pavojus tiek mamos, tiek kūdikio gyvybei, apsigimimų rizika. Be to, visuomet tenka daryti Cezario pjūvį.

„Vienas iš 5 kūdikių, gimęs iš trynukų, turi vienokių ar kitokių apsigimimų visam gyvenimui. Jau nekalbu apie gydymo kaštus“, - tvirtino dr. L. Gianaroli.

Apie daugiavaisio nėštumo pavojus perspėjo ir Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas med. dr. Arūnas Liubšys.

„Moteriai sunku arba neįmanoma išnešioti naujagimių 40 nėštumo savaičių. Be abejonės, jei moteris nešioja 3, o ne vieną vaisių, ji tikrai nepagimdys tik tris kilogramus sveriančio kūdikio. Išmaitinti vieną ar tris kūdikius – skirtingas dalykas. Jei naujagimiai gimsta iš daugiavaisio nėštumo, jų šansai išgyventi gerokai sumažėja. <...> Kuo naujagimis gimsta anksčiau, tuo tikimybė, kad jis turės rimtų sveikatos problemų ateityje, tik didėja. Tai tampa ne tik medicininė, bet ir socialinė problema. Todėl kalbant apie dabar priimtą įstatymą reikėtų skaičiuoti ne tik šios dienos išlaidas valstybei, bet ir galvoti apie ateitį. Juk vieno tokio vaikelio išlaikymas, priežiūra bei pagalba kainuoja labai didelius pinigus“, - sakė A. Liubšys.

Arūnas Liubšys

Gydytojas sakė pastebėjęs, kad pastaraisiais metais padaugėjo daugiavaisių nėštumų.

„Kai kuriuose medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad tai – po dirbtinio apvaisinimo, bet mes ne visada turime tokią informaciją. Daugelis tokių procedūrų vykdomos privačiose klinikose, o kai kurios šeimos net nenori pasakyti, kur tą procedūrą darė – jie pas grįžta tik gimdyti. Gal yra ir tam tikrų etinių dalykų, kai šeimos ne visada nori prisipažinti, kad nėštumas – dirbtinio apvaisinimo rezultatas. Tačiau, aišku, tendecija yra, kad iš pagalbinio apvaisinimo gimstančių vaikų Lietuvoje pastaraisiais metais daugėja“, - sakė A. Liubšys.

Klaidi istorija Lietuvoje

Pirmoji sėkminga pagalbinio apvaisinimo procedūra buvo atlikta 1978 m. Jungtinėje Karalystėje. Pirmoji taip gimusi mergaitė – Louise Brown – šiandien jau yra dviejų vaikų motina, o procedūrą sukūręs britų fiziologas Robert Edwards 2010 m. buvo apdovanotas Nobelio premija.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ginekologijos klinikos docentė dr. Eglė Drejerienė spaudos konferencijoje pažymėjo, kad pagalbinis apvaisinimas pasaulyje yra įprastas gydymo metodas, kurio metu kasmet gimsta 350 tūkst. naujagimių, tačiau Lietuvoje šio klausimo ištakos – labai sudėtingos ir miglotos.

„Šios technologijos į Lietuvą atėjo gerokai pavėlavusios. Lietuvoje pirmos sėkmingos pilno ciklo procedūros buvo atliktos tik 1998 m. Šias technologijas vystė privačios struktūros. Asistuojamosios technologijos į Lietuvą pavėlavo 15-20 metų, vertinant istoriniu aspektu“, - pasakojo specialistė.

Eglė Drejerienė

Jos teigimu, dirbtinio apvaisinimo procedūras ir tvarką apibrėžė 1999 m. tuometinio sveikatos apsaugos ministro Lauryno Mindaugo Stankevičiaus pasirašytas įstatymas. Po poros metų sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva buvo surinkta specialistų grupė, kurie turėjo paruošti pirmąjį dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą ir teikti jį Seimo svarstymui.

„Tos principinės priešpriešos gyvavo nuo pat pradžių. Esminės konservatyviosios nuostatos išliko visus 14 metų ir jas daugiausiai palaikė gydytojai, atstovaujantys organizaciją „Už gyvybę“. Ji buvo remiama katalikų bažnyčios. Jie išsakydavo savo esmines nuostatas, besąlygišką prioritetą teikdami embrionų teisių apsaugai“, - pasakojo E. Drejerienė.

2004 m. Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir tie balsai, kurie tvirtino, kad šių technologijų dėl neetiškumo nereikėtų leisti, pasidarė tylesni. Tais pačiais metais buvo priimtas ir skandalingasis Italijos įstatymas „Law 40“, kurio principinės nuostatos vėliau buvo perkeltos į Lietuvos konservatyvųjį įstatymą.

„2008 m. projekto teikėjų pavardės pasikeitė, tačiau įstatymo nuostatos liko tos pačios. Iš naujo rengiami klausymai, dar kartą patikrinta literatūra. Projektas lyg ir galėjo pasiekti kažkokį susitarimą, buvo teikiamas įstatymo projektas, kuomet sukuriamų embrionų skaičius būtų limituojamas iki 10, buvo leidžiamas šaldymas, tačiau draudžiama lytinių ląstelių donorystė. Svarstymo metu projektas vėl buvo grąžintas tobulinimui. Dabar turime jau trečią pakilimo bangą, situacija vėl tokia pati – Seimo nariai nusprendė priimti labai konservatyvų, tą patį, kuris gyvuoja nuo 2004 m., įstatymo variantą“, - apgailestavo gydytoja.

Siūlo nedaryti Italijos klaidų

Apie tai, kaip Italiją paveikė 2004 m. priimtas konservatyvusis pagalbinio apvaisinimo įstatymas, papasakojo dr. Luca Gianaroli.

„Kelią, kuriuo dabar eina Lietuva, mynė ir Italija. Joje konservatyvus pagalbinio apvaisinimo įstatymas priimtas 2004 metais, kuris dėl žalos motinai, naujagimiui, visuomenei Italijos konstitucinio teismo po dešimtmečio buvo panaikintas. Iki pat įstatymo priėmimo Italija konkuravo su kitomis šalimis. Ir net po tada, kai 2010-2011-aisiais buvo priimtos įstatymo pataisos, mes vis dar neatsigauname nuo originalaus įstatymo pasekmių – gydytojams tenka mokytis iš naujo, o mūsų rodikliai – vis dar ne tokie geri, kaip likusioje Europoje. O ką tai reiškia? Daug negimusių kūdikių“, - akcentavo reprodukcijos bei genetikos srities medikas iš Italijos.

Paklaustas, kodėl Italija keitė 2004-aisiais priimtą įstatymą, dr. L. Gianaroli aiškino, kad tai lėmė teismų sprendimai.

„Sulaukdavome po 60 bylų, 58-iose jų buvo nuspręsta paciento naudai. Teisėjai mus įpareigojo įstatymo pagalba padėti pacientui. Situacija buvo dramatiška visoje Italijoje, tad vietiniai teismai klausimą perkėlė į Aukščiausiąjį teismą, kuris turi galią keisti įstatymus. Konservatyvusis įstatymas galiausiai buvo pakeistas tuo pagrindu, kad jis prieštaravo Konstitucijai, nes diskriminavo Italijos piliečius dėl jų patologijų, sveikatos, pinigų“, - pasakojo svečias.

IVF, pagalbinis pavaisinimas, dirbtinis apvaisinimas, nėštumas, gydytojas, mėgintuvėlis

L. Gianaroli taip pat pasakojo, kad dėl egzistavusio draudimo atlikti embriono diagnostiką bylą prieš Italiją viena šeima laimėjo ir Strasbūro teisme.

Italijai pakeitus įstatymą, Europos žemėlapyje prastai atrodo dar dvi šalys – tai Lietuva ir Malta. Pastarojoje yra draudžiamas embrionų šaldymas.

Preimplantacinė genetinė diagnostika (ja siekiama išvengti sunkios paveldimos genetikės ligos perdavimo vaikui) draudžiama Maltoje bei Airijoje. Birželį Lietuvos Seimo priimtame Pagalbinio apvaisinimo įstatymas šiuos tyrimus taip pat uždraudžia.

Galiausiai, medikai pabrėžė, kad konservatyviuoju įstatymu uždraudžiami pažangūs ir mokslu pagrįsti nevaisingumo gydymo metodai – lytinių ląstelių ne iš sutuoktinio ar registruoto partnerio.

Tai vienintelė galimybė onkologiniams pacientams, kuriems gydymas chemoterapija ir radioterapija pažeidė reprodukcinę sistemą, susilaukti vaikų. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 500 naujų vėžio atvejų vaisingo amžiaus žmonėms.

Konservatyvaus įstatymo projekto šalininkai ir Katalikų bažnyčia prezidentės siūlomoms nuostatoms nepritaria – jie sako ginantys negimusią gyvybę.