Neseniai atlikti tyrimai įrodė, kad lytiniu keliu plintančios infekcijos užkratas gali būti nešiojamas gerklėje, savaitėmis ar net mėnesiais nepasireiškiant jokiems ligos simptomams.
Be to, toks užkratas gali būti perduodamas per oralinį seksą be apsaugos priemonių.
Tyrėjų grupė nutarė išsiaiškinti, ar reguliarus burnos skalavimas gali padėti sustabdyti užkrato plitimą.
Keletas faktų
Gonorėja – tai bakterinė infekcija. Ją sukeliančios bakterijos kaupiasi burnoje, taip pat lytinių organų išskiriamame sekrete. Jos užkratas perduodamas per oralinius, analinius ir vaginalinius lytinius santykius.
Panašu, kad šio pirmojoje XX a. pusėje įprasto susirgimo atvejų vėl padažnėjo.
Pastaraisiais metais užfiksuotas labai sparčiai dažnėjančių šios ligos atvejų skaičius verčia gydytojus sunerimti. Sveikatos priežiūros agentūros „Public Health Engalnd“ (PHP) surinkti naujausi duomenys rodo, kad 2012–2015 m. užsikrėtimo gonorėja atvejų padaugėjo net 53 proc., t. y. nuo 26 880 iki 41 193.
Medikai vis labiau susirūpinę, kad infekcija gali tapti neišgydoma, nes šiuo metu užfiksuota ypatinga medikamentams atspari gonorėjos rūšis, nepasiduodanti įprastam ligšioliniam gydymui antibiotikais.
Ypatinga gonorėjos rūšis
Agentūra PHE neseniai nustatė azitromicinui (antibiotikui) atsparios gonorėjos protrūkį šiaurinėje Anglijos dalyje.
Laimei, šios rūšies gonorėją visgi įmanoma išgydyti skiriant kitą antibiotiką – ceftriaksoną. Vis dėlto PHP dirbantys medikai sako, kad nusiraminti negalima, ir atidžiai stebi ligos eigą.
Specialistai perspėja, kad azitromicinui tapus neveiksmingu kovojant su gonorėja, negalima garantuoti, kad ši liga netaps atspari ir ceftriaksonui, o tada nebus aišku, kuo ją gydyti.
Naujosios rūšies gonorėjos atvejų buvo užfiksuota Lidse 2014-ųjų metų lapkritį.
Iš ten liga pasklido į Vakarų Midlandsą ir Anglijos pietus. Penki atvejai užfiksuoti Londone.
Iki 2016-ųjų metų balandžio iš viso šia liga buvo užsikrėtę 34 žmonės. Tarp jų – ir heteroseksualios, ir homoseksualios poros.
Efektyviausias būdas apsisaugoti nuo gonorėjos – naudoti prezervatyvus. O štai kai kurie specialistai mano, kad yra ir kita priemonė – burnos skalavimo skystis.
Tyrimai parodė, kad burna gali būti labai palanki terpė sunkiai nugalimai bakterijai.
Gonorėją sukeliančios bakterijos gali tarpti burnoje nepasireiškiant jokiems simptomams ir keistis DNR su kitais gerklėje gyvenančiais mikrobais, jau įgavusiais atsparumą tam tikriems antibiotikams.
Profesorius Christopher Fairley iš Monash universiteto atliko eksperimentą su burnos skalavimo skysčiu. Profesoriui sutiko talkinti 58 savanoriai pacientai.
Pačioje tyrimo pradžioje visų pacientų burnose buvo aptiktas tam tiras kiekis gonorėją sukeliančių bakterijų.
Viena tyrimo dalyvių grupė buvo paprašyta skalauti burną druskos tirpalu, o kitiems buvo duota parduotuvėje įsigyjamo skalavimo skysčio.
Po penkių minučių buvo patikrintas skalavimo poveikis. Pasirodo, skalaujant burną skalavimo skysčiu aptinkamų bakterijų sumažėjo gerokai labiau nei skalaujant druskos tirpalu.
Pasak Ch. Fairley, reikia atlikti daugiau tyrimų ir išsiaiškinti, ar toks poveikis ilgalaikis ir kokia būtent apsauga suteikiama.
Šiuo metu jis kviečia savanorius dalyvauti trijų mėnesių trukmės eksperimente, kurio tikslas – išsiaiškinti kasdienio burnos skalavimo poveikį burnoje esančioms gonorėjos bakterijoms.
Mokslininkas Anatole Menon-Johanssonas yra lytinės sveikatos specialistas ir organizacijos „Brook“ klinikinio skyriaus vadovas. Jis mano, kad profesoriui Ch. Fairley gali pavykti šį tą įrodyti.
„Turėjau galimybę išklausyti jo pranešimą medikų konferencijoje. Jis paliko man įspūdį. Aišku, kol kas tai tik hipotezė. Dar daug reikia išsiaiškinti. Bet tai įdomu. Visi apie tai susimąstė. Juk jei galima naudoti burnos skalavimo skystį, vadinasi, gali pavykti sumažinti infekcijos plitimo tempą“, – svarsto mokslininkas.
Į A. Menon-Johanssono vadovaujamą lytinės sveikatos kliniką besikreipiantiems vyrams atliekamas faringinis (ryklės) testas gonorėjai nustatyti.
Jei testo rezultatas teigiamas, atliekami papildomi tyrimai, kurių tikslas – išsiaiškinti efektyvų kovos su bakteriją metodą, nes kai kuriems medicininiams preparatams liga gali būti atspari.
„Šie mikroorganizmai jau tūkstančius metų gyveno šalia mūsų. Jie gyvens ir toliau. Būtina suprasti, kaip efektyviai kontroliuoti jų pernešimą ir išrasti veiksmingą gydymą užtikrinančius vaistus“, – sako A. Menon-Johanssonas.
PHE lytiniu būdu perduodamų infekcijų skyriaus vadovė Gwenda Hughes sako: „Gerklėje esanti gonorėjos infekcija paprastai jokių simptomų nesukelia, bet santykiaudami oraliniu būdu be apsaugos priemonių ja gali užsikrėsti ir vyrai, ir moterys. Vienintelė apsisaugojimo priemonė – prezervatyvai. Jais būtina pasirūpinti lytiškai santykiaujant su nauju ar atsitiktiniu partneriu. Be to, svarbu reguliariai tikrintis lytinės sveikatos klinikoje. Homoseksualūs ar biseksualūs vyrai turėtų tikrintis bent kartą per tris mėnesius.“
PHE ir toliau stebi dažnėjančius atsparumo antibiotikams ir nesėkmingo gonorėjos gydymo atvejus. Stengiamasi išrasti veiksmingų kovos su šia liga priemonių. Siekiant kontroliuoti susirgimo mastą tiriami konkretūs atvejai, gilinamasi į lytinių ligų vystymąsi ir studijuojama jų gydymo istorija.
Gonorėja
Gonorėja gali užsikrėsti bet kuris be apsaugos priemonių lytiškai santykiaujantis žmogus.
Vienam iš dešimties vyrų ir vienai iš dvidešimties moterų jokių gonorėjos požymių ar simptomų gali nepasireikšti.
Galimi gonorėjos simptomai – geltonos arba žalios spalvos išmatos, deginantis skausmas šlapinantis.
Gonorėją galima nustatyti iš šlapimo mėginio.
Kartą sėkmingai išsigydžius gonorėją imunitetas šiai ligai neįgyjamas.
