Panevėžio miesto poliklinikos Bendrosios praktikos gydytojų skyriaus vedėja Nijolė Marčiulionienė teigia, kad šioje gydymo įstaigoje visiškai sveikas tik kas penktas patikrintas vaikas. Ji pastebi, kad vaikų sveikata ir toliau prastėja, tad susitvarkyti pažymėjimą ne vienam trunka ilgiau.
„Norint gauti sveikatos pažymą dažnam tenka ateiti ne vieną kartą, daugėja vaikų, kuriems reikia apsilankyti pas tam tikrus specialistus. Būtų labai gerai, kad užtektų vieno vizito, bet, deja, taip būna vis rečiau. Daugėja patologijų, netaisyklingos stuburo padėties atvejų, vaikams silpsta akys“, – „Sekundei“ vardijo specialistė.
Prašo sudėti varneles
N. Marčiulionienė pabrėžia, kad didžiausia klaida, kurią daro tėvai, yra ta, kad vaikų sveikatos patikra paliekama paskutinėms dienoms prieš rugsėjį, atsainiai žiūrima į šį patikrinimą ir nepageidaujama atlikti visų reikalingų tyrimų. Dažnas gydytojų prašo sudėti varneles, lengva ranka uždaro duris ir taip vaiko sveikatą palieka likimo valiai.
„Vieni tėvai labai atsakingi, kiti galvoja, kaip greičiau prasmukti, o vėliau pyksta, kad medikai pražiūrėjo ligas. Tačiau bendrai pastebime augantį tėvų sąmoningumą. Vis dėlto pokalbiai ir aiškinimas, kad nereikėtų moksleivių sveikatos patikros atidėlioti paskutinei minutei, duoda vaisių, apsilankymai pas pediatrus ar šeimos gydytojus pasiskirsto tolygiai.
Žinoma, dabar pacientų srautas didesnis, bet ne toks, koks buvo prieš penkerius metus. Šiomis dienomis poliklinikoje žmonių daugiau, tačiau neviršija leistinų maksimalių normų. Iš praktikos žinau, kad rugpjūčio pabaiga ir rugsėjo pradžia bus intensyvesnė, žmonių tikrai padaugės. Dalis vaikų šiuo metu dar poilsiauja, yra išvežti į kaimus pas senelius, todėl pas gydytojus skuba dar ne visi“, – kalbėjo N. Marčiulionienė.
Ligos veda į neviltį
Mokslo metai dar neprasidėjo, tačiau jau dabar atlikus profilaktinius patikrinimus aiškėja, kad vaikų sveikatos būklė blogėja kasmet. Ne išimtis iš šie metai.
Dažniausiai vaikus kamuoja kaulų sistemos ligos – stuburo iškrypimas, netaisyklinga laikysena, daug vaikų serga ūmiomis kvėpavimo takų ligomis, mažakraujyste, virškinamojo trakto ligomis, alergijomis ir regėjimo sutrikimais.
„Kasmet didėjantis sergančių vaikų skaičius veda į neviltį. Vis dažniau nustatome stuburo iškrypimo atvejų, vaikams silpnėja akys, registruojame daug kvėpavimo patologijų, daugėja sergančiųjų astma, virškinimo sutrikimų, tačiau labiausiai gąsdina į viršų kylanti psichologinių ligų kreivė“, – teigia N. Marčiulionienė.
Anot gydytojos, paaugliai dažniau serga depresija, daugėja adaptacijos sutrikimų bei bandymų nusižudyti.
„Atsakymų, kodėl taip vyksta, gali būti labai daug, bet viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, kad vaikai nebeturi tėvų. Tėvai, kurie turi darbus, dirba labai daug ir ilgai. O tie, kurie nedirba, yra asocialūs, vaikai jiems mažiausiai rūpi. Liūdna, bet taip yra. Vaikai nebeturi kam pasiguosti, kam išsakyti savo mintis, su kuo pasidalyti gražiais įspūdžiais.
Žinoma, psichologiniams sutrikimams turi įtakos ir mikroklimatas klasėje, dažnas išgyvena patyčias dėl to, kad nešioja akinius ar turi antsvorio. Ne visose mokyklose veiksmingai dirba psichologinės tarnybos. Nežinau, ar vasarą mieste veikė nors viena tėvams prieinama stovykla. O juk vaikams taip reikia gryno oro, turiningo užimtumo ir sportinės veiklos. Esu įsitikinusi, kad pailsėjusio žmogaus psichologinė būklė visuomet yra geresnė “, – kalbėjo N. Marčiulionienė.
Patys kasa duobę
Gydytoja pastebi, kad daugelį ligų lemia per mažas fizinis aktyvumas. Dar blogiau, mokyklinio amžiaus vaikai, ypač vyresni, norėdami išvengti sportinės veiklos susikurtomis gudrybėmis bando manipuliuoti gydytojais. Kad nereikėtų dalyvauti fizinio lavinimo pamokose, dažnas prisigalvoja nebūtų sveikatos problemų.
„Vaikas nuo fizinio lavinimo pamokų atleidžiamas tik tada, kai yra nustatytas neįgalumas. Stengiamės, kad vaikai kuo daugiau sportuotų, nes sportas pataiso ir laikyseną, ir regėjimą, ir bendrai pagerina savijautą. Mokykloje nėra siekiama aukštų sportinių rezultatų, tad normali fizinė kultūra tik skatina vaiko organizmo vystymąsi“, – sako N. Marčiulionienė.
Miesto poliklinikos odontologė Ramunė Vedlugienė aiškina, kad ne ką geresnė ir vaikų dantų būklė. Ji teigia, kad kai kurių vaikų dantys tiesiog tragiški, bet nuo to situacija nesikeičia.
„Tėvų, kurie atsakingai vertina dantų priežiūrą, reguliariai lankosi ir rūpinasi kiekvienu mažojo skundu, vaikų burnos tvarkingos, o tų, kurie ateina tik parašo, – būklė tik blogėja“, – teigia R.Vedlugienė.
Odontologė pabrėžia, kad mažų vaikų dantų priežiūra yra tik tėvelių atsakomybė. Ir nereikia manyti, kad išmokyti vaikus tinkamai prižiūrėti dantis labai paprasta. Neužtenka jiems įkalti į galvą, kad reikia valytis dantis ryte ir vakare, o po valymosi juos praskalauti burnos skalavimo skysčiu, ir dantys bus švarūs. Tačiau daugelis tėvų šių pamokų vaikams neperduoda, ir tai atsispindi apsilankymo pas odontologą metu.
„Tėvai turi ne tik sekti, bet ir padėti išsivalyti dantis, taip pat stebėti, ar dantys nereaguoja į šaltį ar karštį. Vaikas nepasakys – mamyte, man reikia pas odontologą, todėl tėvai turi itin jausti atsakomybę ir ne tik varneles rinkti“, – kalbėjo R. Vedlugienė.
