- Kokie ginekologiniai negalavimai padažnėja vasarą?
- Vasarą dažnesnės yra makšties, šlaplės ir dubens uždegiminės ligos. Labiausiai šiltuoju sezonu yra paplitę infekciniai makšties uždegimai – bakterinė vaginozė ir grybelinės infekcijos. Makšties mikroflora labai jautri vidiniams ir išoriniams veiksniams, jei yra nusilpęs imunitetas, ji gali sutrikti ir dėl drėgmės bei šilumos. Dėl šių priežasčių išsiderina makšties floros pusiausvyra, pakinta pH.
Taip susidaro palanki terpė infekciniams ligų sukėlėjams, grybeliams ir bakterijoms plisti.
- Kokiomis lytiškai plintančiomis ligomis sergama dažniausiai?
- Vasarą atostogaudami žmonės labiau atsipalaiduoja, todėl dažniau pasitaiko atsitiktinių lytinių santykių. Per juos būtina naudoti prezervatyvus, nes nesaugių intymių santykių pasekmės gali būti labai skaudžios.
Dažniausiai pasitaikančios lytiškai plintančios ligos – chlamidiozė, gonorėja, mikoplazminė infekcija. Iš pradžių šios infekcijos gali nepasireikšti jokiais specifiniais simptomais, o kai jų nėra, nesikreipiama į gydytojus, uždelsiama ir liga progresuoja. Labai dažnai apie uždelstą infekciją sužinoma tik tada, kai išryškėja skaudžios komplikacijos.
- Lytiškai plinta ir žmogaus papilomos virusas (ŽVP). Kuo jis pavojingas?
- Ši infekcija 99 proc. atvejų yra pagrindinė gimdos kaklelio vėžio priežastis. Daugelis jaunų, aktyvų lytinį gyvenimą gyvenančių moterų būna infekuotos žmogaus papilomos virusu, bet jei imuninė sistema stipri, moters organizmas per kelis metus šią infekciją nugali, ir virusas išnyksta savaime. Jei žmogaus papilomos virusą moters imuninė sistema nugalėjo ir jis išnyko, o po kurio laiko moteris vėl juo užsikrėtė, yra didesnė rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu.
Jei per kelis metus virusas savaime neišnyksta ir lieka moters organizme, kai kuriais atvejais laikui bėgant gali keistis ląstelės struktūra, jų dauginimasis. Ląstelės pereina į ikivėžinę būklę, ilgainiui tampa vėžinėmis ląstelėmis. Virusui patekus į moters organizmą, vėžys išsivysto per 10–15 metų.
Moterims rekomenduojame pasiskiepyti nuo gimdos kaklelio vėžio, nes tai – labai klastinga liga. Jos pradžioje nebūna jokių simptomų, moteris nė negali įtarti, kad serga. Kai liga jau būna toli pažengusi, atsiranda kraujavimas, nemalonios išskyros. Kasmet ši liga nusineša kelis šimtus gyvybių. Jeigu moterys reguliariai tikrintųsi sveikatą ir išnaudotų visas apsisaugojimo nuo ligos galimybes, nebūtų tiek beprasmiškų netekčių.
- Kokios vyrauja tendencijos – ar moterys linkusios reguliariai tikrintis sveikatą?
- Kiekviena moteris bent kartą per metus turi pasitikrinti pas ginekologą. Šiais laikais daugelis moterų rūpinasi savo sveikata. Jos ateina pasitikrinti ir kai jaučiasi gerai, ir vos pajutusios neaiškius simptomus.
Kai kurios moterys atidėlioja vizitą pas gydytoją, kol nejunta rimtesnių negalavimų. Pas ginekologą svarbu apsilankyti ne tik eilinei patikrai, bet ir atsiradus naujam seksualiniam partneriui, nes partnerių kaita susijusi ir su padidėjusia bakterinės vaginozės, chlamidiozės, trichomonozės ir kitų infekcijų rizika. Šios ligos dažniausiai vystosi be aiškių simptomų, o ligą užleidus gali baigtis ir moters nevaisingumu, negimdyviniu nėštumu ar priešlaikiniu gimdymu.
Nuo vėžio mergaites apsaugos skiepai
Nuo š. m. rugsėjo mėn. 1 d. pagal vaikų profilaktinių skiepų kalendorių nuo gimdos kaklelio vėžio nemokamai bus pradedamos skiepyti 11 metų mergaitės.
Lietuvos vėžio registro duomenimis, kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys nustatomas 400–500 moterų. Pagal sergamumą ir mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuva pirmauja tarp Europos Sąjungos šalių. Kas savaitę dėl gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje netenkame 5 moterų. Maždaug pusė moterų, kurioms nustatytas gimdos kaklelio vėžys, yra jaunos, darbingo ir produktyvaus amžiaus (35–55 metų). Daugelis jų užsikrėtė vėžį sukeliančiais ŽPV tipais paauglystėje ar iki 30-ųjų gyvenimo metų.
