„Lyginant vasario garsųjį ir liepos algalapius tenka nusivilti - naktinis gydytojo rezidento darbas įvertintas tiek pat - 1,28 eur./val. Bazinė rezidento alga irgi nepadidėjo nė centu ar jo dalimi - 19,525 eur./d. Visiems gyventojams Lietuvoje galioja ekonominiai dėsniai, gydytojams rezidentams – ne“, - socialinėje erdvėje rašo rugsėjį vyresniuoju rezidentu tapsiantis Andrius, greta prisegęs ir praėjusio mėnesio algalapį.

27-erių pašnekovas DELFI pasakojo dirbęs jau ne vienoje gydymo įstaigoje – visur situacija analogiška.

„Nuotaikos, aišku, liūdnos. Už tokią algą, kokią gauname, mes neišgyvename. Stipendija gelbsti, bet situacijos iš esmės nekeičia. Dėl to dauguma dirba mažiausiai dviejose darbovietėse. Aš, pavyzdžiui, dirbu trijose. Jei pakviestumėte mane interviu susitikti šią savaitę, o ne kalbėti telefonu, turbūt atsisakyčiau, nes fiziškai neturėčiau laiko“, - atviravo jis.

Algalapis
Foto: Facebook nuotr.

Andrius - Skubiosios medicinos gydytojas rezidentas.

„Tai gana nauja specialybė, dar tik kuriasi, bet paklausa yra didelė. Visgi visur algą gaučiau tokią pačią, kokią suskaičiavo valstybė, nesvarbu dirbčiau rajone ar Santariškių klinikose. Darbo yra pakankamai, trūksta tik užmokesčio“, - teigė jis.

Paklaustas, ar jam rinkos situacija buvo staigmena, kurios jis nežinojo, prieš rinkdamasis specialybę, Andrius atsako neigiamai.

„Specialybę rinkausi pagal tai, kas man patinka, ir ko aš noriu. Žinojau situaciją, bet noriu dirbti tik šį darbą. Man jis patinka. Tačiau natūralu norėti gauti adekvatų atlygį už sudėtingą ir atsakingą darbą“, - sakė Andrius.

Paprašytas įvardinti minėtą „adekvatų“ atlygį, pašnekovas pabrėžė nė nesvavojantis ir nesiekiantis gauti skandinaviškų algų.

„Mums nereikia 3-5 tūkst. eurų per mėnesį. Norime tiek, kad galėtume pragyventi mūsų šalyje. Kainos auga, tačiau pajamos ne. Kodėl mes turime priešintis ekonomikos dėsniams ir gyventi už senąją algą? Kai baigsiu penkerių metų rezidentūrą, būsiu mokęsis 11 metų. Už tiek gauti 600 eurų? Paprasčiausias šaltkalvis ar net kirpėja gauna daugiau. Aš nemenkinu jų specialybių, bet noriu lygybės“, - sakė skubiosios medicinos gydytojas rezidentas.

Andriaus teigimu, nėra taip, kad kantrybę praradę medikai viską mestų ir masiškai paliktų Lietuvą – vieni išvažiavo vos baigę, kiti stabdo rezidentūrą ir keičia darbo kryptį, tačiau tai – ne tendencija.

„Juokiamės, kad geriau būti medike moterimi. Lieka viltis susirasti geriau uždirbantį vyrą ir drauge dalintis išlaidas. Mano sužadėtinė, pavyzdžiui, irgi medikė. Kiti mediciną vadina brangiu hobiu – skiri daug laiko, savęs, tačiau atgal gauni nedaug“, - reziumavo jis.

Rezidentų pajamos – iš trijų šaltinių

Situaciją sutiko pakomentuoti sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas. Jo teigimu, gydytojų atlyginimai nuo liepos pirmosios turėjo pakilti beveik dešimtadaliu.

Valentin Gavrilov

„Norime pabrėžti, kad medikų atlyginimų didinimas buvo ir yra Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos sritis. Siekiant padidinti atlyginimus visiems asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) darbuotojams nuo liepos 1 d., padidinti paslaugų įkainiai. Atitinkamai gydymo įstaigų vadovų pareiga šias papildomas lėšas panaudoti atlyginimų didinimui.

Papildomai skyrus finansavimą, vidutiniškai gydymo įstaigų darbuotojų atlyginimai turėjo didėti 8 proc. Šiuo metu ministerija renka informaciją kaip gydymo įstaigų vadovai, atsižvelgdami į padidintus paslaugų įkainius, priima atitinkamus sprendimus dėl atlyginimų didinimo. Paaiškėjus, kad atskiros įstaigos netinkamai naudoja papildomai gaunamas lėšas, bus sprendžiamas ir tokių įstaigų vadovų atsakomybės klausimas“, - rašoma atsakyme DELFI.

Rezidentams – kiek kitokia tvarka.

„Kalbant apie rezidentų pajamas, norime priminti, kad rezidentams lėšos mokamos iš trijų šaltinių:
Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaudamasi teisės aktais, skiria valstybės biudžeto asignavimus rezidento bazinei pareiginei algai mokėti, valstybiniam socialiniam draudimui ir įmokoms į garantinį fondą apmokėti. Rezidentūros praktika finansuojama iš Sveikatos apsaugos ministerijai skiriamų tikslinių valstybės biudžeto asignavimų, kurių 2016 m. skirta 11,526 mln. eurų. Tai ilgalaikė investicija, skirta kvalifikuotų gydytojų rengimui.

Savo ruožtu rezidentams Švietimo ir mokslo ministerija moka stipendijas, o rezidentūros bazės (t.y. gydymo įstaigos) gali papildomai mokėti iš įstaigos lėšų. Ši dalis ir turėjo būti didinama, nes ji mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo lėšų“, - teigia V. Gavrilovas.

Su gydytojų bei slaugytojų atlyginimais galite susipažinti ČIA.