VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Petrašiūnų Pirminės asmens sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Vitalija Danielienė „Savaitraščio Kaunui“ skaitytojams primena apie kasdieninius sveikos gyvensenos įgūdžius, kurie gerina ar net išsaugo sveikatą.

- Pirmi negalavimo požymiai – dažnai į juos nekreipiame dėmesio, toliau dirbame, bendraujame su aplinkiniais. Kuo dažniausiai gresia toks ligos ignoravimas?

- Viena dažnesnių uždelstų gydyti ligų – tylusis infarktas. Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje yra labai paplitusios. Infarkto simptomai yra dažnai ignoruojami, nes juos sunku atpažinti. Ne visada infarktas yra lydimas stiprių skausmų. Kelias dienas ar savaites gali kartotis nedidelis bukas skausmas krūtinės srityje. Vienas iš dažniausiai pražiūrimų infarkto požymių – pykinimas ir skrandžio skausmai. Kai kurie pacientai kelias dienas jaučia silpną maudžiantį skrandžio skausmą, todėl neįtaria infarkto rizikos ir nesikreipia į medikus, o geria vaistus nuo sutrikusio virškinimo. Vykstant tyliajam infarktui, skausmas gali būti ne nuolatinis.

Kitas dažnas tyliojo infarkto požymis – žandikaulio, ausies, kaklo arba peties skausmas, sumažėjęs jautrumas krūtinės srityje arba kairėje rankoje. Jei juos pajuntate, reikėtų kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Tylusis infarktas dažniau pasitaiko vyrams virš 45 metų, bet gali įvykti bet kurio amžiaus vyrams ir moterims. Kartais apie tylųjį infarktą įspėja išsekimas arba nuovargis, trunkantis keletą savaičių. Jei visada buvote žvalus, bet staiga pradėjote jausti nuovargį, tai gali būti nebyli širdies sutrikimo forma, kurią labai sunku nustatyti. Patariama atvykti pas gydytoją ir atlikti keletą tyrimų.

- Ne visi gyventojai skuba tikrintis savo sveikatą ar domisi savo tyrimų rezultatais. Ar atliekate profilaktinius nemokamus tyrimus?

- Taip, poliklinikoje vykdomos 6 nacionalinės prevencinės programos. Atliekami profilaktiniai tyrimai nieko nekainuoja. Pavyzdžiui, gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktinė programa moterims nuo 25–60 metų atliekama kas trečius metus.

Daug moterų joje dalyvauja aktyviai, paskambina, stengiasi atvykti. Nuo 2005-ųjų atliekame profilaktinių tyrimų mamogramas. Jos atliekamos kas dvejus metus moterims nuo 50 iki 70 metų, bet dažnai moterys dėl vienų ar kitų priežasčių jų vengia. Tyrimas atliekamas rentgenu ir greitai, todėl nereikėtų bijoti. Jei moterys delsia, neatvyksta, mes patys kviečiame jas pasitikrinti, primename telefonu. ASPĮ kompiuterinė sistema seka pacientų profilaktines patikras ir primena jiems, kada galima pasitikrinti.

- Ar atliekami greitieji tyrimai, padedantys nustatyti, kas žmogų užpuolė (virusai, bakterijos), ir išvengti netikslingo antibiotikų vartojimo?

- Ko gero, turite omenyje CRB kraujo tyrimą, jis yra nemokamas ir daromas dažnai. Jei CRB padidėjęs, vadinasi, organizme yra bakterijų, jei sumažėjęs, – yra virusų. Kai siaučia gripo epidemija, žmogaus organizme gali būti ir virusų, ir bakterijų, todėl šis tyrimas yra tik papildoma diagnostikos priemonė. Reikia atsižvelgti ir į kitus simptomus, spręsti, kokių reikia vaistų. CRB tyrimas ypač svarbus vaikams gydyti.

- Teko girdėti, kad kai kurie tyrimai organizmui atneša daugiau žalos nei naudos. Ar dažnai ligoniai atsisako siūlomų tyrimų? Ar yra tyrimų, visiškai nekenkiančių sveikatai?

- Neteko susidurti su tyrimais, nešančiais žalą. Į viską reikia žiūrėti atsakingai. Jei sergate plaučių uždegimu, labai svarbu padaryti nuotraukas gydymo pradžioje ir pabaigoje, jei susirgimas nedidelis, galbūt tirti nebūtina. Radiologiniai tyrimai šiek tiek kenksmingi, bet be jų gydytojai negalėtų diagnozuoti daugelio ligų, todėl jie yra būtini. Lietuva priklauso labiausiai išsivysčiusių šalių grupei, todėl ir rentgeno tyrimai seniai tapo mūsų gyvenimo dalimi.

Lietuvoje kasmet atliekama 3,7 mln. radiologinių tyrimų. Kompiuterinė tomografija – naujausias mokslo pasiekimas, leidžiantis aptikti ligas, kurių prieš 2 dešimtmečius nebuvo įmanoma nustatyti. Jie, kaip ir rentgenas, priklauso radiologiniams tyrimams ir gali būti pavojingi vaikams bei nėščiosioms. Ultragarso tyrimas yra saugus, neskausmingas ir nesukelia komplikacijų. Jis Lietuvoje atliekamas nemokamai kiekvienam pacientui ir nustatant ligas, ir vėliau atliekant ligų kontrolę. Manoma, kad ultragarso tyrimas ateityje bus naudojamas dar dažniau.

Kraujo tyrimai

- Vienas geriausių būdų išvengti ligų – geri įpročiai, tarp jų – asmens higienos užtikrinimas. Kokios užkrečiamos ligos plinta nesilaikant asmens higienos?

- Yra daug užkrečiamų ligų, bet noriu akcentuoti tuberkuliozę. Lietuvoje labai daug šios infekcijos susirgimų. Poliklinikose įrengti DOTS kabinetai, kuriuose privalo lankytis atvira tuberkuliozės forma sergantys žmonės. Ji yra itin grėsminga kūdikiams ir vaikams iki 5 metų, nes jie neturi susiformavusio imuniteto, todėl yra skiepijami kaip įmanoma anksčiau. Asmenys, sergantys tuberkulioze, turi nuolat vartoti vaistus ir laikytis asmeninės higienos: kosint prisidengti nosine burną, dėvėti kaukes ant veido, dažnai plauti rankas, naudoti antiseptiką. Tai galioja ir tiems, kurie kontaktuoja su ligoniu. Viešajame transporte taip pat galima užsikrėsti tuberkulioze: jei šalia kosėja žmogus, reikia pasitraukti nuo jo kuo toliau, grįžus namo būtinai plauti rankas su vandeniu ir dezinfekuojančiu skysčiu. Taip pat svarbu vėdinti kambarius ir būti gryname ore.

- Kokių gerų įpročių linkite savo pacientams?

- Yra daug sveikos gyvensenos patarimų. 3 pagrindiniai – reguliari ir taisyklinga mityba, miegas ir kasdienė mankšta. Mityba yra labai svarbu, todėl reikia valgyti reguliariai (pavyzdžiui, 3 kartus per dieną tuo pačiu metu), nepersivalgyti, vartoti kuo daugiau daržovių ir vaisių. Maistas turi būti šviežias. Dabar daugelis naudojasi greito maisto restoranais, bet tai kenkia sveikatai. Labai svarbu kasnakt tinkamai išsimiegoti, nes trūkstant miego silpsta žmogaus imunitetas ir greičiau vystosi įvairios ligos. Tai yra ypač aktualu jaunimui. Reikia nustatyti aiškų miego laiką savo dienos režime arba trumpai, bent 10–15 min., numigti dieną. Būtina kasdien mankštintis, tai padės atsipalaiduoti. Nebūtina lankyti specialių treniruočių, kad įveiktumėte stresą, užtenka kasdien vaikščioti lauke, daugiau judėti. Dažniau lipkite laiptais, o ne kilkite liftu, automobilį palikite toliau nuo kelionės tikslo ir eikite pėsčiomis.

- Ar būna pacientų, kurie praleidžia planuotus vizitus pas gydytoją? Dažniausiai pasitaikančios problemos su nedrausmingais pacientais.

- Pasitaiko atvejų, kai pacientai užsiregistruoja ir neatvyksta. Nuo 2016-ųjų taikome naują tvarką – pacientų prašome pranešti apie neatvykimą likus 24 val. iki vizito. Vis daugiau atsiranda pacientų, kurie praneša ir taip padeda sumažinti eiles. Papildomai prieš vizitą trumpąja žinute visada informuojame pacientus apie būsimą vizitą. Siekiame, kad žmonės būtų sąmoningesni. Ši sistema veikia gana sėkmingai. Aš visada susirandu savo pacientus, jei reikia, paskambinu ir pasiteirauju, kas nutiko. Nebūna taip, kad pacientas dingsta ir aš ko nors nežinau. Grįžtamasis ryšys yra labai svarbus.

- Daug diskutuojama: skiepai yra žalingi ar naudingi. Ką patartumėte bijantiems skiepytis?

- Tai – itin aktuali tema. Žmonės supranta skiepų naudą ir skiepijasi, nepasakyčiau, kad į tai žiūri priešiškai. Noriu pabrėžti – bet kuri liga, kurios išvengiama skiepijantis, gali išplisti Europoje. Ligos, nuo kurių skiepijama, sukelia infekcijų protrūkius. Kartais užtenka vieno ligos atvejo bendruomenėje, kad būtų pagrindas susirūpinti, pavyzdžiui, tymai. Tai – viena iš labiausiai žinomų užkrečiamų ligų, ji greitai plinta tarp imuniteto neturinčių žmonių.

Dabar ji yra valdoma, bet neskiepytiems vaikams sukelia komplikacijų. Daugeliu atveju iš anksto neįmanoma žinoti, kaip sunkiai persirgs jūsų neskiepytas vaikas. Kuo daugiau tėvų neskiepija vaikų, tuo didesnis pavojus plisti ligoms mūsų visuomenėje. Jie didina riziką visai bendruomenei. Nenaudodami skiepų, tėvai priima svarbų sprendimą – dėl savo vaikų ir šalia gyvenančių žmonių sveikatos ar net gyvybės.

Išvenkime virusų ir bakterijų

Jei kosėjant ar čiaudėjant virusas pateko ant rankų prisidengiant burną, jis išsilaiko ant rankų apie 30 min. Jei virusas ant rankų patenka liečiant užterštus paviršius, jis išsilaiko 5 min. Kontaktiniu būdu, dažniausiai su rankomis, virusas gali patekti į akių gleivinę, nosį ir burną. Kolektyvuose geriausia naudoti skystą muilą ir vienkartinius popierinius rankšluosčius. Įstaigų vadovai turi nuolat rūpintis, kad darbo vietose nepritrūktų priemonių rankoms plauti.

Rankas plauti būtina apie 20–30 sek., o muiluoti ir atlikti plovimo judesius 10–15 sek. Po plovimo rankas reikia nusausinti popieriniu rankšluosčiu bei juo užsukti kraną. Būtina rankas plauti grįžus iš lauko, pasinaudojus viešuoju transportu, prieš valgį, kai yra gripo sezonas, pasisveikinus su kuo nors rankomis, liečiant pinigus, nusikosėjus ar nusičiaudėjus pridengiant burną ranka.

Svarbu kosėjant ir čiaudint užsidengti burną – taip virusas mažiau pasklis į aplinką. Tai atlikite ne su ranka, bet su nosine, ją vėliau išmeskite. Prisidengiant ranka virusas ilgai išlieka ant jos ir gali būti perduotas kitiems žmonėms.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)