Anot Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės Vidos Augustinienės, šiandien vis daugiau pacientų žino savo teises, o tai lemia ir jų elgsenos pokyčius, rašoma pranešime spaudai.
Reiklesni pacientai
Anot pašnekovės, dabar pacientai reiklesni – jiems nebėra tas pats, kaip su jais bendraujama, kokios kokybės paslauga suteikiama. Kaip rodo praktika, daugiausia nusiskundimų sulaukiama dėl aptarnavimo gydymo įstaigose.
„Visgi kartais pasitaiko ir ne itin tolerantiškų pacientų. Suprantama, kad kiekvienam su sveikatos negalavimais susidūrusiam jo problema atrodo svarbiausia. Tačiau reikia nepamiršti, kad mūsų gydytojų darbo valandos įtemptos, jie turi daug atsakomybių, o tai lemia, kad ne visais atvejais gydytojas yra netgi fiziškai pajėgus skirti pacientui tiek laiko, kiek pastarasis norėtų“, - kalba pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė.
Tačiau p. Vida Augustinienė atkreipia dėmesį, kad pacientas visuomet turi teisę klausti, kas jam aktualu. Tuo tarpu gydytojo pareiga yra informuoti apie visas gydymo galimybes – tiek valstybės kompensuojamas, tiek tas, už kurias papildomai turėtų susimokėti sergantysis.
Gera žinia kiekvienam mūsų yra ta, kad šiandien gydymas yra pasikeitęs į gerąją pusę 180 laipsnių kampu. Tad ir pacientų teisė į prieinamas, saugias, kokybiškas ir naujausias paslaugas šiandien yra užtikrinama geriau nei, tarkime, prieš dešimtmetį. „Tik svarbu žinoti, kad visais atvejais pacientas turi būti išsamiai informuojamas apie jam skiriamą gydymą bei turi teisę dalyvauti sprendimo dėl gydymo priėmimo procese“, – kalba pacientų atstovė.
Drąsiau naudojamasi teise rinktis gydymo įstaigą ar gydytoją
Ne paslaptis, kad visuomenėje paplitusi nuomonė, kad lietuviai – kukli tauta. Tačiau kaip pastebi p. Vida Augustinienė, pacientai po truputį drąsėja, atsiranda daugiau tokių, kurie pareiškia norą keisti ne tik gydytoją, bet ir gydymo įstaigą.
Remiantis įstatymu, pacientas turi žinoti, kad jis turi teisę pasirinkti jam tinkančią įstaigą bei sužinoti, ar joje yra laisvų vietų. Gydytojo pareiga – paaiškinti pacientui apie jam reikalingas gydymo paslaugas bei galimybes pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje šios paslaugos bus teikiamos. Be to, asmuo turi teisę ne tik pasirinkti, bet ir atsisakyti gydymo.
Anot Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės, nusprendus keisti gydytoją ar gydymo įstaigą, reikia kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje tuo metu pacientas yra gydomas, registratūrą. Joje bus paprašoma užpildyti reikiamus dokumentus, o asmens sveikatos istorija bus persiųstą į naujai pasirinktą vietą.
Gydymo atsisakymo teise kartais naudojamasi neatsakingai
Pastebima, kad sunkiomis ligomis, pavyzdžiui, vėžiu ir kitomis, susirgę pacientai kartais puola į kraštutinumus ir remdamiesi klaidinga viešai prieinama informacija apie ligą ir jos gydymą, pasinaudoja savo teise atsisakyti gydymo.
Pacientų atstovė pastebi, kad su tokia pat situacija susiduriama ir kuomet kalbame apie vaikų diabetą: „Visiems tėvams būna šokas sužinojus cukrinio diabeto diagnozę. Dalis jų pradeda ieškoti alternatyvių gydymo būdų kreipdamiesi pas stebuklingą pasveikimą siūlančius asmenis. Deja, tokios paieškos užtrunka, visą tą laiką tėvai nepaiso gydytojo rekomendacijų ir tai lemia, kad liga yra užleidžiama. O tai reiškia, kad tolimesnis gydymas dar labiau komplikuojasi. Taigi tokia pacientų elgsena, kuomet vadovaujamasi ne gydytojo rekomendacijomis, o paplitusiais mitais – labai opi problema.“
Pagrindinis patarimas tokiais atvejais, kai pacientas netiki ar nepasitiki išgirsta diagnoze – kreiptis į kelis specialistus. Tai padės priimti geriausią sprendimą dėl gydymo.
„Tai, kad šiandien pacientai yra žingeidesni, aktyviau ieško informacijos apie savo ar artimųjų ligą bei jos gydymą – sveikintinas elgsenos pokytis. Tačiau pastebime, kad ne visada pacientai sugeba atskirti objektyvią informaciją. Taigi gydytojai bei pacientus atstovaujančios organizacijos, kurių Lietuvoje kasmet daugėja, lieka pagrindiniu teisingos ir objektyvios informacijos šaltiniu“, - akcentuoja pacientų atstovė Vida Augustinienė.
