Dažnas gyvūninės kilmės baltymų vartojimas (kai jų kiekis viršija 10% bendrojo dienos raciono) net 8% padidina mirties nuo širdies sutrikimų riziką, ir 2% didina tikimybę mirti nuo kitų ligų.
Tyrimą rengę mokslininkai nurodo, jog apribojus gyvūninių baltymų produktų suvartojimą (ypač – raudonos mėsos ir pieno produktų), tuo pat padidinus augalinės kilmės baltymų vartojimą, ženkliai sumažėja mirties rizika.
Masačusetso mokslininkai tris dešimtmečius stebėjo daugiau nei 130 tūkst. tiriamųjų mitybos įpročius bei jų sveikatos būklę. Didžiausias pokytis pastebėtas tiriamiesiems atsisakius perdirbtos raudonosios mėsos – jiems nustatyta net 32% sumažėjusi mirties rizika. Atitinkamai, kiaušinių išbraukimas iš mitybos raciono nulėmė 19% sumažėjusią mirties riziką.
Tyrimui vadovavęs mokslininkas dr. Mingyangas Songas teigia, jog tyrimo rezultatai dar kartą patvirtina augalinės kilmės baltymų svarbą žmogaus fiziologijai, tačiau norintiesiems maitintis ir gyvūninės kilmės produkcija, patariama rinktis vištieną ar žuvį. Pastarieji, kaip teigia dr. M. Songas, yra naudingesni gyvūninių baltymų šaltiniai nei pieno produktai.
Baltymingiausiais gyvūninės kilmės produktais laikomi mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai; kruopos, riešutai, ankštiniai turtingi augalinės kilmės baltymais. Netinkamai pasirenkami gyvūninių baltymų šaltiniai dažnai ir tampa priežastimi, kodėl mitybos specialistai skatina rinktis augalinės kilmės produktus. Pavyzdžiui, apdirbtoje raudonoje mėsoje yra didelis kiekis pridėtinės druskos ir riebalų, o baltyminiame gyvūninės kilmės maiste esantys komponentai, tokie kaip soda ar nitratai, gali turėti ypač neigiamą poveikį žmogaus sveikatai.
Oksfordo universiteto profesorius Timas Key, komentuodamas tyrimą nurodo, jog sveikos mitybos racione turėtų dominuoti augalinės kilmės produktai, o gyvūninės kilmės produktų – ypač apdirbtos mėsos – vartojimas turėtų būti kuo retesnis. Šiame tyrime, publikuotame moksliniame „JAMA Internal Medicine“ žurnale, mokslininkai taip pat pastebi sąsają tarp gyvūninės kilmės baltymų vartojimo ir sveikatai kenksmingo gyvenimo būdo. Teigiama, jog didesnį gyvūninės kilmės baltymų kiekį vartojantys žmonės linkę į nutukimą, rūkymą, alkoholio vartojimą ir nepakankamą fizinį aktyvumą.
Prie tyrimo prisidėjęs Norvičo Mitybos tyrimų instituto (Food Research Institute) mokslininkas dr. Ianas Džonsonas pritaria, jog augalinė mityba yra sveikesnė maitinimosi alternatyva nei gyvūninės kilmės produktų vartojimas, tačiau analizuodamas atlikto tyrimo duomenis akcentuoja, jog pateiktos tyrimo išvados neapibrėžia, kaip skirtingi baltymai veikia ir kokiais kiekiais yra įsisavinami žmogaus organizme.
„British Heart Foundation“ vyriausioji dietologė Victoria Taylor nelinksta į kraštutinumus ir nemano, jog norint sveikai maitintis svarbu visiškai atsisakyti gyvūninės kilmės produktų. Anot dietologės, riebios žuvies porcija kartą į savaitę – puikus pasirinkimas siekiant atitikti sveikos mitybos standartus.
„Jeigu šiuo metu jums vis dar sunku atsisakyti mėsos, dalinis jos pakeitimas augalinių baltymų šaltiniais – tokiais kaip pupelės ar lęšiai, – padeda mažinti suvartojamų gyvūninių baltymų kiekį ir į mitybos racioną įtraukia daugiau maistingų medžiagų“, - komentuoja V. Taylor.
Pagal užsienio informaciją parengė Domantė Juknonytė
