Nes specialistas iš akių – tiesiogine šių žodžių prasme – pamatyti, ar nesergate kitomis, su regėjimu niekaip nesusijusiomis, tačiau gal net labai rimtoms ligomis.
Štai keli pavyzdžiai.
II tipo cukrinis diabetas
Pažeista akių tinklainė būna viena pirmųjų cukrinio diabeto komplikacijų. Ši liga klastinga tuo, kad rega ilgą laiką išlieka nepakitusi. O paskui staiga pablogėja, ir tai jau būna ne pradinė diabeto stadija.
Aišku, sunku patikėti, kad kas nors nenumanytų sergąs cukriniu diabetu ir sužinotų apie tai atsitiktinai, apsilankęs pas akių gydytoją. Bet ir tokių dalykų pasitaiko. Ypač jeigu žmogus išvis retai tikrinasi sveikatą, nesilanko pas gydytojus, taigi ir nepasidaro kraujo tyrimų.
Regos specialistas gali įžvelgti diabetui būdingus tinklainės kraujagyslių pakitimus. Tuomet iš oftalmologo teks keliauti tiesiai į endokrinologo kabinetą.
Difuzinis toksinis gūžys, arba Greivso liga
Šią autoimuninę skydliaukės ligą dažnai diagnozuoja ne endokrinologas, o oftalmologas, mat 50 procentų atvejų ją lydi akių pažeidimai, vadinami endokrinine oftalmopatija. Imuninės sistemos antikūnai atakuoja skydliaukės audinį ir dažniausiai – už akių esančius audinius (raumenų ir riebalinius). Tuomet pastarieji patinsta, prasideda uždegimas, ir akies obuolys išstumiamas iš orbitos. Dėl išverstakumo akies obuolio ragena džiūsta, juntamas diskomfortas, dirginimas, skausmas už akių.
Akys taip pat gali parausti, atsirasti jautrumas šviesai, dvejinimasis akyse, neaiškus vaizdas.
Simptomai nėra išskirtiniai – tokie būdingi uždegiminėms akių ligoms. O fiziniai pakitimai dažnai nurašomi kosmetiniam defektui, kurį pašalinti kreipiamasi į plastikos chirurgą, bet ne į gydytoją endokrinologą ar oftalmologą. Galiausiai viskas baigiasi tuo, kad sergantis žmogus pas reikiamą specialistą patenka jau su užleista liga ir gydymas nebebūna toks veiksmingas.
Greivso ligos sukelta endokrininė oftalmopatija niekada negydoma viena – visada kartu vykdoma skydliaukės hormonų lygio korekcija. 30 procentų atvejų konservatyvios terapijos visiškai pakanka skydliaukės funkcijai normalizuoti. 70 procentų atvejų neapsieinama be operacijos arba gydymo radioaktyviuoju jodu.
Pankreatitas
Iš pradžių gydytojas aptinka demodekozę – odos ligą, Demodex erkučių sukeltą į aknę panašią veido dermatozę.
Tos erkutės gyvena ant odos nuolat, tačiau pasitaiko, kad, veikiamos tam tikrų faktorių, jos ima aktyviai daugintis. Tuomet pasireiškia specifiniai simptomai: niežulys, parausta akių vokai, jų kraštas, kur auga blakstienos, sustorėja.
Taigi nenuostabu, kad dažniausiai ligą ir diagnozuoja gydytojai oftalmologai: mikroskopu jie gali įžvelgti poodinių erkučių pėdsakų. Taip pat oftalmologas gali skirti vietinį gydymą – įvairių tepaliukų ir lašų. Bet jis patars ir apsilankyti pas gastroenterologą.
Gastritu arba pankreatitu sergantis žmogus tampa itin pažeidžiamas demodekozės. Dėl to svarbu gydyti ir vieną, ir kitą negalavimą.
Menopauzės pradžia
Sumažėjusi estrogenų sintezė moters organizme lemia nepakankamą natūralų odos bei gleivinės drėkinimą – taip pat ir akių. Išsivysto vadinamasis sausų akių sindromas. Jo simptomai – poreikis dažnai mirksėti, dilgčiojimas ir smėlio pojūtis akyse.
Menopauzės pradžia – labai individualus dalykas: kiekvienai moteriai tas laikas būna skirtingas. Būna, jog menopauzė prasideda 40–45 metų. Ir sausų akių sindromas gali būti vienas pirmųjų jos požymių.
Beje, tyrimai rodo, kad stingant baltyminio maisto – pavyzdžiui, dėl per didelio žavėjimosi dietomis ar vegetariškos mitybos, – menopauzė gali prasidėti ir dar anksčiau.
Hipertenzija
Atrodo, jog padidėjusio kraujospūdžio nepastebėti neįmanoma. Tačiau būna ir tokių atvejų – viskas priklauso nuo žmogaus organizmo savybių.
Moterys itin dažnai viską palieka taip, kaip yra, numodamos ranka net į akivaizdžius negalavimo simptomus, kad tik nereikėtų kreiptis į gydytoją ir gaišti laiką, kurio jos ir taip neturi.
Akies tinklainė yra vienintelė vieta, kur įmanoma išvysti kraujagysles – venas ir arterijas. Pagal pakitimus jose gydytojas oftalmologas gali įtarti, kad pacientui reguliariai padidėja arterinis kraujo spaudimas.
Net jeigu jaučiatės puikiai, vis tiek įsigykite tonometrą ir matuokitės kraujospūdį penkias dienas be pertraukų – iš ryto ir vakare. Tik tuomet bus pakankamai duomenų spręsti, ar jūsų kraujospūdis neperžengia normos ribų.
Jeigu esama akivaizdžių hipertenzijos simptomų, prireiks kardiologo konsultacijos.
