Dabar moteris juokiasi, prisimindama, kaip parazitai vos neišskyrė jos šeimos. Tačiau kai visą savaitę teko namus vaduoti nuo blusų ir visvien ryte atsikelti siaubingai niežinčiu kūnu, linksma nebuvo.

„Gyvename miesto centre, naujai suremontuotame būste su visais įmanomais patogumais. Gyvūnų neturime, kaimynai – tvarkingi, inteligentiški žmonės. Kaip pas mus įsiveisė blusos – neįsivaizduoju. Iš pradžių net nesupratome, kas tai. Maniau, mažajam sūnui – vėjaraupiai, kuriais užsikrėtė ir vyresnioji dukra. Tačiau įtarimą sukėlė kraujo taškeliai ant patalynės ir kad raudoni, siaubingai niežintys taškeliai eina takais“, – pasakojo moteris.

Paskaičiusi internete apie blusas ji skalbė ir lygino patalynę, drėgnai valė kambarius ir baldus, tačiau niekas negelbėjo. Šeima atsikeldavo dar stipriau sukąsta.

„Kaip kokia paranojikė vaikams atsikėlus tyrinėdavau patalus, ar nerasiu kraujo žymių, kruopščiai apžiūrinėdavau drabužių siūles, po kuriomis, kaip skaičiau, įsitaiso šie bjaurūs gyviai. Tačiau visi vėl ir vėl atsikeldavome sukąsti. Man tos blusos net sapnuotis pradėjo, per naktį po kelois kartus keldavausi nuo niežulio ir raminti verkiančių vaikų“, – pasakojo vilnietė.

Teko vykti į ligoninę atverti pūlinio

Vienam iš mažylių nuo nusikasymo prasidėjo antrinė infekcija, sukilo temperatūra ir teko vykti į ligoninės priėmimą atverti pūlinio.

Foto: Vida Press

Į sukandžiotus vaikus darželio personalas pradėjo žiūrėti, jos žodžiais, kaip į asocialus. Mat mažieji iš karto pasipasakojo ir pasirodė, kaip baisiai juos blusos sukandžiojo.

„Darbe man buvo ypač sunkus etapas. Tarsi būtų maža tų blusų, paskambino darželio vedėja ir pasakė, kad be gydytojo pažymos vaikų į darželį nepriims. Kas juos namuose prižiūrės, kai mums darbas? Pykomės su vyru, kas liks namuose, ves į polikliniką, dermatologą, kaip liepė šeimos gydytoja, nesutikusi išrašyti pažymos. Aš pati jau buvau ant ribos, vyras irgi. Nupirko paties baisiausio purškalo nuo parazitų ir išpurškėm visiškai viską, nebekreipdami dėmesį į ekologijas ir natūralumo madas. Tačiau kitą dieną ant piršto po vestuviniu žiedu vėl radau įkandimą!“ – net nenori prisiminti Rima.

Žmoginių blusų populiacija atsigavo ir auga

Pasak užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologės Mildos Žygutienės, žmoginių blusų populiacija iš tiesų didėja, nors vienu metu jų Lietuvoje jau nebebuvo.

Pasak daktarės, žmoginių blusų buvo pavykę atsikratyti ypač plačiai pradėjus naudoti dusto miltelius. „Labai efektyvus insecticidas sovietmečiu buvo nekontroliuojamas, todėl kaimuose netgi kopūstus dustu barstydavo, kad apsaugotų nuo kirmėlių. Tais laikais ši kenksminga medžiaga buvo naudojama tokiais nežmoniškais kiekiais, kad dusto pėdsakų netgi būdavo randama karvių piene. Ši medžiaga seniai uždrausta, tačiau kažkada dusto pagalba buvo išnaikinti maliariniai uodai ir Europoje suvaldyta maliarija“, – pasakojo M. Žygutienė.

Pastaruoju metu ULAC sulaukia žinių, kad žmoginių blusų populiacija atsikuria, pačiai daktarei M. Žygutienei žmoginės blusos pavyzdį ištirti atvežė ir ant stalo padėjo gyventojai.

Foto: DELFI skaitytojo nuotr.

Žmogaus krauju minta ir katinės, šuninės, žurkinės blusos

„Yra ne tik žmoginių, bet ir katinių, žiurkinių, šuninių blusų. Pagal maistinius prioritetus, jos, žinoma, renkasi pulti savo mėgstamus padarus. Tačiau netgi miestuose netvarkinguose daugiabučių rūsiuose, kur gyvena katės, graužikai, rudenį labai padaugėja blusų. Nepaisant to, kad blusos žiurkinės ar katinės, jeigu žmogus eis pro šalį, jos tikrai nesivaržys užšokti ant kojos, o viena kita sugebės ir įkąsti“, – įspėjo ULAC atstovė.

Blusų sukandžiota koja
Foto: Skaitytojo nuotr.

Gera žinia, kad blusos – laikini parazitai. Jei užšoka, pasimaitina ir nušokusios gyvena savo gyvenimą. Tačiau, kaip rodo DELFI kalbintų žmonių patirtis, ne visada paprasta šių parazitų atsikratyti.

„Jei viskas tvarkoma vienu metu (siurbiami visi kampai, kilimai, keičiama patalynė, blusas pavyksta sunaikinti, žinoma, jei namuose nėra šių parazitų turinčių keturkojų“, – sakė M. Žygutienė, pabrėždama, jog blusos kiaušinėlius deda į dulkes.

Gali užkrėsti rimtomis ligomis

Šie mažyčiai parazitai nemalonūs dėl to, kad įkandimai ilgai neišnyksta, neretam sukelia alergines reakcijas. Reali ir blusų platinamų užkrečiamųjų ligų grėsmė: tuliaremijos, listeriozės, vidurių šiltinės, endeminės žiurkių dėmėtosios šiltinės.

Blusos – maži, besparniai, iš šonų plokšti apie 2-4 mm ilgio vikriai šokinėjantys vabzdžiai. Jų kūnas tamsiai rudas ir blizgantis, apaugęs šereliais ir spygliukais.

Šie parazitai dėl galingų užpakalinių šokamųjų kojų gali nušokti 18-20 cm vertikaliai ir 35-40 cm horizontaliai, todėl nesunkai gali persikelti į naujas gyvenamąsias vietas. Ant gyvūnų kailio, ar guolyje, grindų plyšiuose bei po kilimais blusa padeda iki 20 kiaušinėlių. Per gyvenimą gali sudėti ir iki 500, tad blusų populiacija gali išaugti labai greitai.

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos specialistai įspėja, jog tik 10 procentų blusų populiacijos veisiasi gyvūnų kailyje. Likusieji 90 procentų tarpsta išorinėje aplinkoje – kilimuose, grindų plyšiuose, gyvūnų guoliuose, patalynėje.

Patarimai, kaip atsikratyti blusų

Tarp gyventojų paplitęs mitas, jog gyvūnų blusos žmogui nekanda. Tačiau žmogaus krauju sėkmingai gali maitintis ir katinės bei šuninės blusos. Todėl pastebėjus, kad patalpose yra šių kenkėjų, reikėtų nedelsiant blusas naikinti ir užkirsti kelią tolesniam jų plitimui.

Prieš imantis blusų naikinimo, būtina išplauti, išsiurbti ar kitaip gerai išvalyti visus plyšius, kuriuose galėtų būti blusų kiaušinėlių ar lervučių. Kenkėjų kontrolės ekspertai pataria išsiurbti kilimus, minkštus baldus, kitas dulkių siurbliu pasiekiamas ertmes.

Siekiant išnaikinti blusas, neužtenka pašalinti tik kiaušinėlius. Tai sudėtingas procesas, kurio rezultatas priklauso nuo pasirinktų naikinimo metodų bei priemonių.

Komisariatą užplūdo blusos
Foto: Jurbarko rajono laikraščio "Šviesa" nuotr.

Blusas naikinti reikia ne tik iš gyvūnų kailio, bet ir visoje supančioje aplinkoje. Parazitams įsiveisus bendro naudojimo patalpose, patartina kreiptis į namą administruojančią įmonę ar namų bendriją.