Taip interviu DELFI apie šio amžiaus liga vadinamą alergiją, kuriai pacientai iš nežinojimo priskiria ką tik nori, teigė akademikė, alergologė ir klinikinė imunologė prof. Rūta Dubakienė.
Šienligę, alergines slogas, kitas alergijas profesorė vadino jauno amžiaus problema. Vyresnio amžiaus žmonėms aktualesnis įsijautrinimas vaistams.
Audringą reakciją gali iššaukti bet kuris vaistas
Paprastai žmogus įsijautrina konkrečiai cheminei medžiagai ir tai gali būti absoliučiai bet kuris vaistas.
„Pirmiausia pasireiškia niežulys, paskui atsiranda paraudimas, neramumas, baimė, padažnėja šlapinimasis, širdies plakimas“, – simptomus vardijo prof. R. Dubakienė. Specialistė pastebi, kad taip dažniau nutinka vyresnio amžiaus moterims.
Ne visi šeimos gydytojai žino apie vaistų netoleravimą, tad tokius pacientus dažnai siunčia pas psichiatrus, kaltina išsigalvojimu.
„Alergologams nėra aiškus mechanizmas, kodėl ir kaip vaistai kai kuriems žmonėms sukelia minėtus simptomus. Tačiau žinoma, jog tokiais atvejais veiksminga labai sumažinti skirtų vaistų dozę. Pvz., jei žmogus įsijautrino vaisto nuo kraujospūdžio sudėtinei daliai, dozę vertėtų sumažinti iki ketvirtadalio, aštuntadalio tabletės. Ir įdomiausia, jog tokia sumažinta dozė tą žmogų veikia, kaip pilna, tačiau nebesukelia nepageidaujamų reiškinių“, – komentavo akademikė.
Ne krinta, o kyla kraujospūdis
Prof. R. Dubakienė vaistų netoleravimą vadino tikrai labai nemaloniu. Skirtingai nei alergijos atveju, kai kraujospūdis krinta (anafilaksinio šoko metu iki nulio), įsijautrinus kuriai nors vaisto medžiagai, kraujo spaudimas kyla ir tai suklaidina ne tik pačius pacientus, bet kartais ir medikus.
„Ateina ligoniai, kuriuos poliklinikose siuntinėja pas įvairius specialistus, jais netiki, stumdo, o simptomai išduoda vaistų netoleravimą. Kai kurie iš pacientų jau patys, intuityviai būna susimažinę skirtų vaistų dozes“, – pastebi prof. R. Dubakienė.
Paklausta, kaip atskirti įsijautrinimą tam tikrai medžiagai nuo pašalinio vaisto poveikio, akademikė patarė atkreipti dėmesį, kad pašaliniai vaisto poveikiai išvardijami informaciniame lapelyje.
„Pvz., šalutinis antibiotikų poveikis, kad jie, liaudiškai tariant, naikina gerąsias žarnyno bakterijas. Kai kurie priešalerginiai vaistai sukelia mieguistumą. Tai ne alergija, o pašalinis vaisto poveikis. O įsijautrinimas konkrečiam vaistui dažniausiai pasireiškia dilgėliniu bėrimu, kuris neminimas šalutinių poveikių sąraše“, – lygino profesorė.
Visų pirma žiūri, ar nėra onkologinio susirgimo
Neretai į alergologę-klinikinę imunologę kreipiasi pacientai, manantys, kad sega alergine sloga. „Pastebėkite, garbaus amžiaus žmonės dažnai šniurkščia arba po nosimi kaba lašas. Tačiau tai jokia alergija, o senatvinė sloga. Senstant silpsta visos organizmo funkcijos – kaip oda, taip ir gleivinės“, – aiškino prof. R. Dubakienė.
Jei pas alergologus ateina niežuliu besiskundžiantis vyresnio amžiaus žmogus, visų pirma žiūrima, ar nėra kažkokio onkologinio susirgimo. Kaip sakė akademikė, ji yra turėjusi pacientų, kuriems pasitvirtino tokie įtarimai.
„Niežulį gali sukelti ir cukraligė, įvairios kepenų, skydliaukės ligos. Vadinamasis senatvinis niežulys taip pat ne alergija. Tiesiog senstant pasidaro jautrios nervinės galūnėlės ir žmogui labai pradeda niežėti kūną. Alergijos atveju niežulys būna bėrimo, odos paraudimo, patinimo palydovas. Tačiau jei oda švari, o niežulys – nežmoniškas, reikia ieškoti kitos priežasties, nenurašyti to alergijai, kad nepražiūrėtume rimtų ligų“, – pabrėžė prof. R. Dubakienė.
Akademikė apgailestavo, jog visuomenė apie alergiją žino mažai, vyresni žmonės – juolab.
Nevaldoma alergija progresuoja
DELFI primena, jog alergija yra perdėtas žmogaus apsauginės sistemos atsakas į apskritai žmogui nekenksmingas medžiagas, pvz., namų dulkių erkutes, žiedadulkes, gyvūnų pleiskanas. Šios dalelės vadinamos alergenais. Organizmo imuninė sistema juos atpažįsta kaip pavojingus įsibrovėlius ir po kontakto pradeda gaminti specialius baltymus – imunoglobulinus E (IgE).
Antikūnai prisitvirtina prie putliųjų ląstelių sienelių (membranos) ir tarsi jas susprogdina. Išsilieję mediatoriai sukelia alergijos simptomus.
Nevaldoma ir negydoma alergija progresuoja. Pavojingiausia reakcija – anafilaksinis (alerginis) šokas, kurį dažniausiai sukelia vaistai ir vabzdžių įkandimai. Silpnesnės reakcijos sukelia odos, bronchų pakenkimus.
Savarankiškai gydytis nuo alergijos nepatariama. Jokia alergija nepraeina savaime, tačiau su amžiumi paprastai švelnėja.
Alergijos dienos išvakarėse atsigręžė į vyresnius pacientus
„Dažnai vaikystėje prasidėjusi alergija tęsiasi visą gyvenimą. Praktikoje susiduriama su atvejais, kuomet alergija konkrečiam alergenui išnyksta, bet tai būna itin retai. Susiduriama ir su atvejais, kai išsivysto neigiama organizmo reakcija į dar daugiau alergenų. Svarbu žinoti ir suprasti, kad alergijos problema yra ne tam tikra medžiaga, bet žmogaus organizmo savybės, kurioms reaguojant su konkrečia medžiaga atsiranda alergijos simptomai. Taigi, jeigu yra žinoma, į kokį maisto produktą, cheminę medžiagą ar aplinkos dirgiklį organizmas reaguoja neigiamai, tiesiog reikia jo vengti“, – pabrėžė prof. R. Dubakienė.
Alergija vargina apie trečdalį Europos gyventojų ir laikoma viena sparčiausiai plintančių ligų. Manoma, kad nuo jos Lietuvoje gali kentėti iki 10 proc. žmonių.
Liepos 8-ąją minima Tarptautine alergijos diena siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į alergijos priežastis, išsklaidyti mitus, todėl Lietuvos Alergijos ir astmos asociacija, vadovaujama naujai išrinktos prezidentės dr. Violetos Kvedarienė imsis aktyviau šviesti visuomenę.
Kalbant apie alergiją dažniausiai minimi vaikai ir jaunimas. Tačiau visuomenė sensta, tad reikia atsisukti ir į vyresnius žmones“, – Alergijos dienos išvakarėse DELFI sakė prof. R. Dubakienė. Šios srities naujienosmis akademikė dalijasi paskyroje Alergija Astma Imunologija AAI.
