Taip specialistė reagavo vertindama naujausią tyrimą, kurio duomenimis, pakeitus „senų“ kompensuojamų vaistų kainų nustatymą, pacientai sutaupytų dešimtis milijonų eurų.
Profesinių paslaugų bendrovės „EY“ atliktas tyrimas atskleidė, kad valstybė ir pacientai išleidžia milžiniškus pinigus, kuriuos galėtų skirti pažangiam gydymui. Lietuva yra viena labiausiai atsilikusių šalių Europos Sąjungoje pagal naujų vaistų prieinamumą. Blogiau (arba brangiau) negu mūsų šalyje - tik Bulgarijoje.
Lietuvių situacija apverktina
Daugiausiai kompensuojama virškinimo sistemos, širdies ir kraujagyslių bei onkologinėms ligoms gydyti skirti vaistais. Skaičiuojama, kad pakeitus esamą reglamentavimą, visuomenė galėtų sutaupyti net 75 proc. išlaidų, skiriamų virškinimo sistemos ligoms gydyti.
LAWG vadovės teigimu, didžiausia dalis PSDF biudžeto skiriama „seniems“ vaistams kompensuoti, net jei jie nėra efektyvūs arba gaunama vertė neatitinka išlaidų. Sveikatos apsaugos sistemos valdininkai nesistengia, kad tokių vaistų vartojimas būtų racionalus.
Moteris pati asmeniškai pajuto, kokie svarbūs kovoje dėl gyvybės yra pažangūs gydymo metodai.
„Mano patirtis yra ir skaudi, ir nuteikianti optimistiškai. Išgyvenau, nes buvau gydoma inovatyviai. Tai man suteikia teisę kalbėti visų pacientų vardu, kurie šiandien laukia efektyvaus gydymo. Šiandien kiekvienas išgelbėtas pacientas skuba ne vien gyventi dėl savęs, bet ir stengiasi padėti kitiems su liga kovojantiems žmonėms, nes prieš save mato valdininkų abejingumo sieną.
Išklausiusi daugybę pasakojimų ir pacientų, ir gydytojų, drąsiai teigiu, kad sveikatos apsaugos sistemos valdininkai nesugeba suprasti ir užjausti pacientų, negerbia profesionalios gydytojų nuomonės, nes gydymą nustato sveikatos sistemos tarnautojas“, - sakė pacientų asociacijos prezidentė Z.Zamžickienė.
„Keista, kad valstybė, nutarusi kompensuoti ypač brangų šiuolaikišką gydymą, vėliau visiškai nebesidomi savo sprendimo pasekmėmis ir nauda pacientui. Tuo tarpu pacientas, visą gyvenimą nesirgęs ir sąžiningai mokėjęs mokesčius į valstybės biudžetą, sunkios ligos atveju priverstas parduoti savo nekilnojamą turtą, išleisti paskutines santaupas ar maldauti valdininkų, kad jie suteiktų jam galimybę gauti gydymą, kurį tokiu atveju laisvai gauna estas, lenkas ar vengras, nekalbu jau apie daną, olandą ar italą“, - tvirtina A.Juškevičienė.
„Jeigu gydytojas yra neprofesionalus ir gydydamas pacientą padaro klaidą – visi žino, kad jis už tai atsakingas. Tuo tarpu valdininkas už neprofesionalumą ir padarytas klaidas dažniausiai atsakomybės išvengia. Manau, kad pernelyg ilgai toleruojame tokią sistemą“ – įsitikinus Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja klinikai. „Ypatingai žalinga yra didelė SAM ministrų kaita ir tęstinumo nebuvimas, o taip pat profesionalios komandos nebuvimas, Kaip bebūtų gaila tai pripažinti, skaidrumo stoka, taip pat yra viena iš neveiklumo šioje srityje priežasčių“.
„Senieji“ vaistai brangesni nei Skandinavijoje
Apie būtinybę mažinti vaistų kainas ir didinti konkurencingumą farmacijos rinkoje ne kartą pasisakė aukščiausi Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai. Šių metų pavasarį naujasis sveikatos apsaugos ministras Juras Požela tarp savo veiklos prioritetų taip pat akcentavo ketinimus keisti kompensuojamų vaistų sąrašą ir taip sumažinti vaistų kainas.
Tuo tarpu LAWG vadovė įsitikinusi, kad iki šiol vykdytos vaistų kainų mažinimo priemonės buvo neefektyvios. „Įvairios institucijos iki šiol dažnai pateikdavo skirtingas ir konkrečiais skaičiavimais neparemtas nuomones dėl vaistų kainų mažinimo ir PSDF biudžeto perskirstymo. Trūkdavo tikslingumo ir naudos kriterijų.
LAWG užsakymu atliktas unikalus tyrimas leido objektyviai įvertinti situaciją ir nustatyti, kad kasmet valstybė „seniems“ vaistams kompensuoti iš PSDF biudžeto išleidžia 60 milijonų eurų daugiau, nei galėtų. Tyrimas suteikė pagrindą parengti aiškias rekomendacijas sveikatos apsaugos institucijoms, kaip sumažinti „senųjų“ vaistų kainas“, - teigia R.Pumputienė.
„Viena iš svarbiausių aukštų „senųjų“ vaistų kainų priežasčių yra tai, kad dabar įsigalėjęs tokių vaistų kainų reguliavimas neskatina efektyvios kainų konkurencijos. Be to, Lietuvoje vertinant tokių vaistų kainas žiūrima tik į vadinamąsias referentines šalis, kuriose šie medikamentai irgi yra brangūs.
Pavyzdžiui, Skandinavijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse „senų“ vaistų kainos yra gerokai mažesnės, tačiau kainų lyginimo, arba referavimo, atžvilgiu pasirenkamos kitos šalys. Pasirinkus tinkamas šalis kaip naujus atskaitos taškus, būtų galima smarkiai sutaupyti PSDF biudžeto lėšas ir tai neturėtų įtakos pacientų priemokoms“, - teigia L.Jurkonis.
Būtina atskirti „naujuosius“ vaistus nuo „senųjų“
Pasak R.Pumputienės, pirmiausia būtina keisti šiuo metu galiojantį „naujų“ (patentinių, vadinamųjų originalių) ir „senų“ vaistų kainų reglamentavimą. „Naujų“ ir „senų“ vaistų kainoms reguliuoti negali būti taikomi tie patys principai, kadangi skiriasi šių vaistų kainodaros ypatybės. Didžiąją originalių vaisto kainos dalį sudaro preparato sukūrimo ir tyrimų išlaidos, o „senų“ vaistų atveju tokių išlaidų visiškai nėra.
LAWG vadovė atkreipė dėmesį, kad būtina skatinti konkurenciją tarp vaistų gamintojų, tačiau socialiai pažeidžiamiausias visuomenės grupes (sergančiuosius lėtinėmis ligomis, vaikus, pensininkus ir kt.) valstybė turi apsaugoti nuo priemokų. Siekiant visus pacientus apsaugoti nuo priemokų ir (ar) jų nuolatinio augimo, taip pat būtina keisti ir bazinės vaisto kainos skaičiavimo metodiką.
Kompensuojamų vaistų efektyvumo įvertinimas taip pat padės mažinti PSDF biudžeto išlaidas, įsitikinusi LAWG vadovė. „Turi būti iš naujo įvertinta, ar populiarių ir daugiausiai pinigų „praryjančių“ vaistų suteikiama vertė atitinka išlaidas. Pažangaus gydymo, nors ir brangesnio, ilgalaikiai rezultatai gali būti daug geresni - gydymas su mažiau nepageidaujamų reakcijų, kurioms gydyti tenka skirti vaistų ir guldyti į ligoninę, taupys ne tik PSDF, bet ir socialinio draudimo lėšas, užtikrins stabilesnę darbo rinką, skatins socialinę integraciją, galiausiai padidins valstybės surenkamus mokesčius“, - teigia R.Pumputienė.
Jos žodžiais, Lietuvoje nėra veiksmingos kompensuojamų vaistų kainodaros pagal referencinių valstybių modelį, o sprendžiant dėl vaistų kompensavimo, nėra vertinamas realus vaistų veiksmingumas.
„Reglamentavimą keisti reikėtų sistemiškai, nes kainas reglamentuoja ne įstatymas, o viskas palikta ministerijų įsakymų lygmenyje. Vienos eilutės pakeitimas įsakyme neduos drastiško pokyčio kainose, tačiau darant tai sistemiškai, galima kainas sumažinti“, - kalbėjo R.Pumputienė.
Kompensuojamųjų vaistų rinkos tyrimą neseniai atlikusi Konkurencijos taryba pranešė, kad vaistų kainos nemažėja, nes ribojamas pigesnių vaistų patekimas į kompensuojamųjų vaistų rinką. Tokiu būdu neefektyviai naudojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos.
Tarybos ekspertai nustatė, kad į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną įtrauktų vaistų konkurencija yra silpna, nes teisinis reguliavimas sudaro palankias sąlygas rinkoje išlikti gamintojams su kelis kartus aukštesnėmis kainomis nei konkurentų.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš metus teigė, kad šiuo metu galiojanti galiojanti kompensuojamų vaistų kainų nustatymo tvarka yra moraliai pasenusi.
