Kokios pagrindinės inkstų ligos ir ką daryti, kad išliktume sveiki, pasakoja Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ šeimos gydytojas Alfonsas Paliulis.

Kaip visų prma priminė daktaras, inkstai – tai nedidelis porinis organas, esantis nugaros dalyje abipus stuburo, žemiau diafragmos. Kartais nutinka taip, kad žmogus gimsta tik su vienu inkstu. Tačiau jei to vieno inksto funkcija normali, gyvenimo kokybė nenukenčia.

Inkstai atlieka kelias itin svarbias funkcijas žmogaus organizme:
Valo kraują pašalindami kenksmingas medžiagas, cheminių procesų organizme metu susidariusius skilimo produktus, organizmui svetimas medžiagas. Sutrikus inkstų funkcijai toksinai kaupiasi organizme ir jį nuodija.

Taip pat inkstai palaiko skysčių ir mikroelementų bei šarmų ir rūgščių balansą. Gamina hormoną eritropoetiną, kuris aktyvina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą kaulų čiulpuose bei fermentą reniną. Pastarasis dalyvauja kraujospūdžio reguliavimo procese. Taip pat inkstai atsakingi už aktyviojo vitamino D formą kalcitriolį. Jis būtinas kalciui įsisavinti iš maisto ir padeda formuotis kaulams.

- Kokios dažniausiai pasitaikančios inkstų ligos?

-Ūminis inkstų geldelių uždegimas – tai infekcinė inkstų liga, kuria dažniau serga moterys. Liga pasireiškia skausmu nugarinėje juosmens dalyje, karščiavimu, šaltkrėčiu, rečiau pykinimu ir vėmimu, pasikeičia šlapimo spalva, atsiranda nemalonus jo kvapas. Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų paskirtas specifinis antibakterinis gydymas. Negydomas ūmus inkstų uždegimas gali pereiti į lėtinę formą, ligos pažeistas inkstas randėja, vystosi lėtinis inkstų nepakankamumas.

Inkstų akmenys. Tai viena dažniausiai aptinkamų inkstų patologijų. Inkstų akmenys gali ilgai nesukelti jokio diskomforto, todėl žmogus paprastai net neįtaria, kad serga. Tačiau akmeniui pajudėjus atsiranda stiprus skausmas juosmens srityje ir plinta į pilvo apačią, kirkšnį, dažnai norisi šlapintis, jaučiamas nemalonus pojūtis šlapinantis. Inkstų akmenys diagnozuojami šlapimo tyrimu, echoskopija, kompiuterine tomografija, kartais atliekamas rentgenologinis tyrimas. Gydymas priklauso nuo akmenų cheminės sudėties.

Ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas. Šį per kelias valandas ar paras išsivystantį inkstų funkcijos sutrikimą gali sukelti sutrikusi kraujotaka inkstuose po staigaus skysčių netekimo, po nudegimų, esant šokui, apsinuodijus maistu arba cheminėmis medžiagomis. Dėl ūminio inkstų nepakankamumo sumažėja šlapimo kiekis, atsiranda tinimų, gali išsivystyti plaučių, smegenų edema. Kaupiantis toksinėms medžiagoms gali sutrikti sąmonė, vystytis koma. Dėl sutrikusio mikroelementų balanso gali vystytis širdies ritmo sutrikimai ir netgi ištikti mirtis.

Konsultacija dėl inkstų

Lėtinės inkstų ligos. Tai gali būti akmenligė, lėtinis inkstų uždegimas, glomerulonefritas, policistozė, diabetinė arba hipertenzinė nefropatija ir kitos ligos. Jeigu šios ligos negydomos, laikui bėgant gali išsivystyti lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas. Lėtinių inkstų ligų simptomai: blyški oda, pajuodę ir patinę paakiai, nuovargis, mieguistumas, mažakraujystė, osteoporozė, sumažėjęs skysčio išsiskyrimas iš organizmo, atsiradę patinimai, padidėjęs kraujospūdis.

Inkstų vėžys. Inkstų vėžiui neprogresuojant, ryškūs simptomai ar skausmas dažniausiai nebūna juntami. Visgi šią ligą gali išduoti kraujas šlapime, pasikeitusi šlapimo spalva, nugaros apačios, šono, pilvo skausmas, nuolatinis nuovargis, staigus svorio kritimas, karščiavimas, mažakraujystė.

- Kaip sumažinti inkstų ligų išsivystymo riziką?

-Norint turėti sveikus inkstus, labai svarbu užtektinai judėti, ilsėtis, atsisakyti žalingų įpročių, tinkamai maitintis, vengti stresinių situacijų. Inkstus neigiamai veikia geležies perteklius, todėl mėsą reikėtų valgyti saikingai, vengti persivalgymo. Labai svarbu kasdien išgerti reikalingą kiekį skysčių (ne mažiau kaip 1,5–2,5 l), kad inkstai turėtų nuolatinio darbo.

Taip pat rekomenduojama reguliariai atlikti tyrimus, sekti kraujospūdį, ypač sergant cukriniu diabetu, arterine hipertenzija ir pan. Svarbu laiku sureaguoti pajutus skausmą šone, ėmus dažnai šlapintis, ypač jei tai skausminga, pastebėjus kraujo šlapime, vemiant, pykinant, pučiant pilvą ir pan.

Galima vartoti vitaminų kompleksus, dažniau valgyti tarkuotų morkų su trupučiu aliejaus arba grietinės, šaldytų uogų, spanguolių, žuvų ir jūrų gėrybių, šaltalankių sulčių arba uogienės. Be to, reikėtų nepamiršti vartoti diuretinį poveikį turinčių maisto produktų: moliūgų, obuolių, kopūstų, ridikų, cikorijų.

Taip pat rekomenduojama reguliariai atlikti profilaktinius tyrimus, kurie gali laiku padėti išsiaiškinti inkstų funkcijos nepakankamumą, sulėtinti ligos progresavimą ir atitolinti dializę arba transplantaciją.

- Ar tiesa, kad inkstus neigiamai veikia baltymų dieta?

-Per didelis baltymų kiekis gali sutrikdyti inkstų veiklą, todėl nusprendus laikytis minėtos dietos rekomenduojama atidžiai sekti inkstų funkcijos rodiklius.

- Kuo inkstams yra žalingas per didelis druskos suvartojimas?

Druskos vartojimas ir inkstų sveikata – tiesiogiai susiję dalykai. Tiek druskos trūkumas, tiek perteklius daro žalą inkstams ir skatina inkstų akmenų susidarymą. Per dieną suaugusiam žmogui rekomenduojama suvartoti 4–5 g druskos. Tačiau reikia prisiminti, kad druskos yra daugelyje kasdien vartojamų maisto produktų, todėl jos perteklius yra dažnesnė problema negu trūkumas.

Įdomu

Per parą pro inkstus prateka apie 1 800 l kraujo, valosi apie 180–200 l skysčio, o su šlapimu skysčių išsiskiria tik apie 1,5 l. Visa kita grįžta į kraujotaką.

Morkose itin daug beta karoteno, kuris apsaugo nuo inkstų akmenų susidarymo. Morkų sultys skaido toksinus ir šalina juos iš inkstų.
Kuo aktyviau dirba inkstai, tuo greičiau iš organizmo išsiskiria riebalų skilimo produktai. Svarbu, kad inkstai nefiltruotų per daug skysčio, taip gali nutikti, pavyzdžiui, išgėrus puodelį kavos. Mat ji – stiprus diuretikas (šlapimą varantis skystis). Taigi išgėrus puodelį kavos skysčių daugiau netenkama negu jų gaunama. Neatsitiktinai kavinėse puodelis espreso dažnai patiekiamas su stikline vandens.

Gavus bendrojo šlapimo tyrimo atsakymų lapelį, galima patiems „iššifruoti“ informaciją apie inkstų veiklą. SG parodo, ar gerai funkcionuoja inkstai. Šis rodiklis lygus 1,010–1,025, tačiau gali šiek tiek svyruoti, priklausomai nuo paros laiko ir nuo suvartoto skysčių kiekio. Padidėjęs rodiklis dažniausiai būna dėl sumažėjusio skysčių suvartojimo, dehidratacijos, viduriavimo, vėmimo ir pan., o sumažėjęs rodo inkstų funkcijos sutrikimus.

Kas dešimtas suaugęs žmogus serga kokia nors lėtine inkstų liga.
Ištirta, kad reguliariai geriant tyrą vandenį galima užkirsti kelią inkstų akmenims susidaryti (vanduo padeda išplauti ir tirpdyti druskų sankaupas inkstuose).

Sveikas žmogus per dieną turėtų išgerti 1,5 l vandens ir į tualetą eiti kas 3 val. Sergant inkstų ligomis organizme pradeda kauptis skysčiai, todėl žmogus šlapinasi retai ir po mažai.