Nacionalinės turizmo verslo asociacijos vadovė sako, kad lietuvių turistų taupumas ar neapdairumas jiems susirgus, patyrus įvairių traumų, susižalojus užsienyje kartais smarkiai patuština kišenes ne tik jiems patiems, bet ir jų artimiesiems.
„Neseniai vienai jaunai šeimai teko užstatyti savo būstą, kad galėtų atlyginti uošvio gydymo ir repatriacijos išlaidas Turkijoje. Žmonės nepagalvoja, kad važiuodami į užsienį ir neturėdami sveikatos draudimo rizikuoja patirti didelių išlaidų, o kartais – įstumti į bėdą ir savo artimuosius“, – „Sekundei“ pasakojo Ž. Gavelienė.
Jai pačiai teko įsitikinti: jei ne sveikatos draudimas, maloni kelionė būtų labai skaudžiai atsiliepusi šeimos biudžetui. Lankydamasi JAV ji susilaužė koją ir porą savaičių gydėsi. Sąskaita už medikų paslaugas siekė 100 tūkstančių dolerių. Prieš vykdama į Ameriką moteris buvo pasirūpinusi sveikatos draudimu, taigi už jos gydymą sumokėjo draudimo kompanija.
Grįžusi į Lietuvą ji pasidomėjo, kiek tokios paslaugos kainuotų privačioje klinikoje. Pasirodo, čia, Lietuvoje, būtų pakakę maždaug 5 tūkstančių litų (tada dar buvo litai).
Sveikatos paslaugos brangsta
Kaip rodo statistika, išvykstamojo turizmo srautas kasmet auga. Lietuviai randa pinigų atostogoms užsienyje – kelionei, viešbučiui, pramogoms, bet kartais pagaili kelių ar keliolikos eurų medicininių išlaidų draudimui, nepasitikrina, ar yra drausti, nors jiems ir išduota ES sveikatos draudimo kortelė, garantuojanti būtinąją pagalbą. O sveikatos priežiūros paslaugos šalyse, kurias dažniausiai renkasi mūsų tautiečiai, brangsta.
Draudimo bendrovė „If“ įspėja, kad lietuvių pamėgtose Turkijos, Graikijos, Italijos, Portugalijos kurortuose medicinos paslaugų kainos nuolat auga jau kelerius metus, o ypač smarkiai – Ispanijoje. Gydymo kainos didėja ir egzotiškose šalyse, į kurias vyksta lietuviai: Tailande, Indonezijoje, Šri Lankoje.
„Ne visur kainos auga vienodai – būtinosios medicinos pagalbos draudimas ES šalyse kiek pigesnis, nei vykstant į kitas užsienio valstybes“, – paaiškino bendrovės asmens žalų specialistė Jelena Subelė.
Daugelyje Europos šalių ligonių kasos negali apmokėti gabenimo išlaidų, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos tenka grįžti namo. Draudimo bendrovė apskaičiavo, kad poilsiaujant užsienyje vidutinė gydymo įstaigos pateikta sąskaita yra 646 eurai. Daugiausia kainuoja chirurginė pagalba. Tokiais atvejais gydymas ir gulėjimas ligoninėje gali atsieiti ne vieną dešimtį tūkstančių eurų.
Bendrovės „Lietuvos draudimas“ gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas sako, kad jų bendrovėje vidutinė kelionių draudimo žala svyruoja apie 500 – 550 eurų. Europoje žalos mažesnės, kitose pasaulio dalyje – didesnės (apie 700 eurų). Lietuvių pamėgtoje Turkijoje ir Egipte vidutinė žala pernai buvo 980 eurų. Šiaurės ir Pietų Amerikoje – 1200 eurų.
Draudikų teigimu, atostogaujant užsienyje net toks negalavimas, kaip peršalimas, lengvas apsinuodijimas maistu ar nesunki trauma prie baseino, piniginę gali patuštinti 250 eurų.
Turizmo specialistai svarsto, kad po pastaruoju metu lietuviams užsienyje įvykusių nelaimių, kai Turkijoje, kalnuose, nuo kelio nuvažiavus džipui žuvo jauna moteris su sūneliu ir jos sesers vyras, o sesuo buvo sunkiai sužeista, be to, panašiomis aplinkybėmis Indijoje sunkiai susižalojo žmonės, keliautojai labiau susimąstys apie sveikatos draudimą. Tiesa, abi Turkijoje nukentėjusios šeimos turėjo sveikatos draudimą – jį garantavo kreditinės kortelės. Kitaip jiems ar artimiesiems būtų tekę sumokėti už gydymą, trijų žuvusiųjų atvežimą į Lietuvą. Tai kainuotų labai daug.
Draudimas nelygu draudimui
A. Gimbicko teigimu, didžiausia ir dažniausia lietuvių daroma klaida yra apskritai neapsidrausti prieš vykstant ne į Europos Sąjungos šalis.
„Vis dar tenka išgirsti apie keliautojus, kurie leidžiasi į tolimus kraštus neturėdami jokio draudimo, jokios finansinės apsaugos. Ypač brangios medikų paslaugos tokiose šalyse kaip JAV, kai būklė kritinė ir reikalingas intensyvus gydymas, be to, keliautojus nustebina medicininės priežiūros kaina, jei reikia parvežti į Lietuvą pacientus, kuriems kelionėje reikalinga speciali aparatūra, kuriuos vežti galima tik gulinčius ir panašiais atvejais. Tokios paslaugos labai brangios, jas teikia tarptautinės asistavimo kompanijos, ir į nelaimę patekusiam žmogui tai labai dažnai yra nepakeliamos finansinės išlaidos“, – kalbėjo A. Gimbickas.
Nemažai keliautojų turi bankų išduotas kredito korteles, kurios, be kita ko, teikia medicininių išlaidų draudimą. Tačiau, anot pašnekovų, draudimo suma čia paprastai būna ribota – 50–60 tūkst. eurų. Tam tikrose valstybėse, pavyzdžiui, JAV, kur medicininės paslaugos itin brangios, tokios sumos gali neužtekti. Prieš porą metų „Lietuvos draudime“ buvo atvejis, kai sunkiai sužeistų klientų repatriacija į Lietuvą kainavo daugiau nei 100 tūkstančių eurų.
„JAV pagal medicinines išlaidas yra ypač brangi šalis. Amerikos ligoninėse paprastas hospitalizavimas ir kelias dienas trunkanti patikra dėl širdies veiklos sutrikimo gali kainuoti 15–30 tūkst. eurų“, – „Sekundei“ teigė A. Gimbickas.
Dauguma draudimo bendrovių turistams siūlo medicininių išlaidų ir repatriacijos draudimą, kuris atlygina gydymo išlaidas užsienyje ir pervežimą į Lietuvą iki 100 tūkst. eurų. Draudimas, palyginti su visos kelionės biudžetu, kainuoja nedaug – savaitei standartiškai apsidrausti medicininių išlaidų draudimu ES šalyje ar Turkijoje, Egipte kainuoja 5–7 eurus.
Prieš kelionę patariama pasitikrinti draudimo galiojimo sąlygas – ar apsauga suteikiama tik kortelės savininkui, ar ir jo šeimos nariams, ar draudimas galioja tik toje šalyje, į kurią vykstama. Būtinai reikėtų įvertinti draudimo sumą, jeigu vykstama į brangias šalis. Pasitikrinti, ar draudimas apima tokias veiklas, kaip giluminis nardymas, plaukiojimas kalnų upėmis ir kitas ekstremalias pramogas.
Ž. Gavelienė priduria, kad prieš vykstant į kelionę vertėtų pasidomėti, kur yra artimiausia gydymo įstaiga, ar su turimu draudimu bus galima naudotis privačių medikų paslaugomis. Pasak jos, atsitikus nelaimei žmonės sugaišta daug laiko ir prisinervina, kol sumoja, kur reikėtų kreiptis.
Vykstantiems slidinėti klientams turizmo specialistai pataria įsigyti civilinės atsakomybės draudimą – jis atlygintų žalą, kurią netyčia padarytumėte per kelionę kitam asmeniui ar jo turtui. Tarkime, jeigu leisdamiesi nuo kalno atsitrenktumėte į kitą slidininką ir jį sužalotumėte arba sugadintumėte jo inventorių.
Tenka grąžinti pinigus už gydymą
Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems gyventojams ES šalyse, Lichenšteine, Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje būtinoji pagalba suteikiama nemokamai, tai yra ūmiai susirgus gydymo išlaidas kompensuoja valstybė.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) Tarptautinių reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Noreikienė akcentavo, kad lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams paslaugos suteikiamos tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, paūmėjus ligai, išsivysčius komplikacijoms. Nemokama būtinoji pagalba minėtas korteles turintiems pacientams paprastai teikiama valstybinėse gydymo įstaigose.
Prieš vykstant į konkrečią šalį reikėtų pasidomėti, kokios sveikatos priežiūros paslaugos joje priskiriamos prie būtinųjų. Skirtingose šalyse būtinosios medicinos paslaugos skiriasi.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Sigita Paulauskienė sako, kad pasitaiko, kai ES sveikatos draudimo kortele Europos Sąjungos šalyse pasinaudojusiems gyventojams paskui tenka grąžinti pinigus ligonių kasai. Daugelis įsivaizduoja, kad turint galiojančią ES sveikatos draudimo kortelę už užsienyje gautas būtinosios pagalbos paslaugas nereikės mokėti.
Taip ir būna. Užsienio gydymo įstaigoms pakanka, kad pacientas pateikia galiojančią kortelę. Jeigu jo sveikatos draudimas nutrūkęs, kai grįžta į Lietuvą gali būti pareikalauta grąžinti pinigus, kuriuos už jo gydymą užsienio įstaigai sumokėjo mūsų ligonių kasa.
„Nustojus mokėti PSD įmokas, šia kortele naudotis negalima, net jei kortelėje nurodytas galiojimo terminas dar nesibaigęs“, – paaiškino S. Paulauskienė.
Žmonės dažniausiai neįsivaizduoja, kaip vyksta atsiskaitymai tarp valstybių. Užsienio gydymo įstaigai už paslaugas apmoka tos šalies ligonių kasos pagal toje šalyje galiojančią tvarką. Vėliau jos kreipiasi į VLK, kad ši joms kompensuotų išlaidas.
Pastaroji pasidomi, ar žmogus tuo metu, kai jam užsienyje buvo teikiama nemokama būtinoji pagalba, buvo draustas.
Kaip rodo ligonių kasų darbuotojų patirtis, kasmet pasitaiko žmonių, kurie galbūt dėl nežinojimo arba dėl kitokių priežasčių pasinaudojo šia kortele ir privalėjo grąžinti už savo gydymą sumokėtas lėšas į PSDF biudžetą, nes jų draustumas buvo nutrūkęs.
Vien pernai, dar metams nesibaigus, Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo nustačiusi 44, Kauno – 27, Klaipėdos – 28, Šiaulių – 16, Panevėžio – 1 neteisėto pasinaudojimo ES sveikatos draudimo kortele atvejį.
Nuo 2010 metų, kai pradėtas vykdyti pinigų ieškojimas už užsienyje nemokamai lietuviams suteiktą medicinos pagalbą, Panevėžio TLK gavo apie 70 pranešimų, šįmet – jau 9.
Vidutinė suma, kuria tenka žmogui grąžinti, yra apie 1000 eurų, tačiau būna, kai tenka grąžinti ir kelis tūkstančius eurų, o 2013 metais vieno gyventojo buvo pareikalauta grąžinti net 39 tūkst. eurų.
Pasak specialistų, žalos dydis priklauso nuo žmogui suteiktų gydymo paslaugų kiekio bei sumokėtos sumos. Gydymas svetur kainuoja daugiau nei Lietuvoje.
„Pas mus atėję žmonės lieja ašaras ir piktinasi, kaip taip yra. Jiems sunku suprasti, kaip turėdami dvejiems ar penkeriems metams išduotą ir dar tebegaliojančią ES sveikatos draudimo kortelę neturi teisės į nemokamą būtinąją pagalbą bendrijos šalyse. Tada aš klausiu, ar turėdami galiojančią banko kortelę, bet tuščią sąskaita galėtų ja naudotis parduotuvėje ar kitoje įstaigoje. Atsako, kad ne. Taip yra ir su ES sveikatos draudimo kortele – jeigu nutrūkęs draustumas, ja naudotis negali“, – vaizdžiai nesupratingiesiems išdėsto specialistė.
Beje, jeigu toks šalies, kurioje lietuvis gavo būtinąją pagalbą, apdraustieji privalo patys padengti gydymo išlaidas, tai padaryti privalės ir lietuvis.
VLK duomenimis, kasmet prireikia vis didesnių sumų kompensuoti lietuvių būtinosios pagalbos užsienyje išlaidas. Užpernai buvo apmokėtos 5 tūkst. 849 sąskaitos – 4 mln. 860 tūkst. 700 eurų, o pernai – 7 tūkst. 467 sąskaitos ir daugiau kaip 8 mln eurų.
