„Vaikai Lietuvoje dažniausiai miršta ne nuo ligų, o dažniausios (...), tai yra netoli 50 proc., mirčių priežastys yra traumos ir nelaimingi atsitikimai. (...) Iš visų nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų mirusių vaikų beveik 20 proc. miršta ligoninėse, visi kiti - įvykio vietose arba nuskęsta kažkur“, - sakė Vaikų ligoninės Vaikų skubios medicinos, intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centro vadovė doc. Dr. Virginija Žilinskaitė.
Pasak jos, pagal vaikų mirčių dažnį nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų esame vienvaldžiai lyderiai blogąja prasme Europos Sąjungoje.
„Jeigu bendras rodiklis ES mirčių nuo nelaimingų atsitikimų yra maždaug 37 atvejai 100 tūkst. gyventojų, tai Lietuvoje 2014 m. statistikoje yra 118 atvejų 100 tūkst. Tai čia jau yra sumažintas rodiklis, nes prieš 5-6 metus buvo apie 137 atvejus 100 tūkst. gyventojų. Jeigu Jungtinėje Karalystėje 19 proc. visų mirčių sudaro mirtys nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų, Švedijoje - apie 23 proc., tai Lietuvoje - netoli 49 proc.“, - sakė V. Žilinskaitė.
Pasak centro vadovės, šios mirtys yra ne tik medikų, bet ir visuomenės problema.
„Tarp suaugusiųjų traumos ir nelaimingi atsitikimai yra trečia pagal dažnį mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių, onkologinių problemų. Tuo tarpu vaikų, vyresnių nei metų amžiaus, - tai yra dažniausia mirties priežastis“, - sakė V. Žilinskaitė. Pasak jos, didžiausią dalį tų mirtį sukeliančių nelaimingų atsitikimų sudaro eismo įvykiai, antroje vietoje - tyčinės savižudybės, trečioje - paskendimai.
„Pagal paskendusius vaikus vėlgi esame pirmaujantys tarp visų kitų Europos šalių. Jeigu eismo įvykiai ir tyčiniai mirtini susižalojimai yra daugiau būdingi paaugliams, tai vaikų iki 10 metų dažniausia mirties priežastis yra paskendimai. Aišku, vienas dalykas, kad vaikai plaukti turėtų mokėti, bet kitas, kad gal jų nelabai prižiūri“, - teigė V. Žilinskaitė.
Vaikų ligoninės neurochirurgai per metus sulaukia apie 500 pacientų, ir didžiąją dalį jų sudaro vaikai, patyrę galvos smegenų traumas.
„Galima išskirti tris sunkesnes traumų kategorijas - tai yra vyresnio amžiaus vaikai, patekę į autoįvykius, (...) mėginimai nusižudyti bei mažieji pacientai - kelių mėnesių amžiaus - patyrę vadinamojo sukrėsto kūdikio sindromą“, - pasakojo gydytojas neurochirurgas Ramūnas Raugalas.
Patys mažiausieji trauminius sužalojimus patiria dėl gležnų audinių, silpnų sprando raumenų, santykinai didelės galvos masės, kuomet suimti už krūtinės, pečių ir stipriai papurtomi.
„Šie vaikai, jeigu išgyvena, lieka invalidai, po to būna smegenų atrofija, traukulinis sindromas, regos sutrikimai“, - padarinius vardijo R. Raugalas.
Medikai taip pat nuolat susiduria su skaudžiais atvejais, kai vaikai patiria nudegimus, nors Lietuvoje jau beveik 20 metų vaikai beveik nemiršta nuo šių traumų. Bendrai mūsų šalyje ir Izraelyje yra žemiausias, vos 0,2 proc., siekiantis mirtingumas nuo nudegimų, šios traumos palieka randus, o dėl daugiau nei 50 proc. kūno apdegusių vaikų gyvybės tenka pakovoti medikams.
„Vaikai dažniausiai nudega skysčiais, daugiau nei 90 proc. vaikų nusiplikina, bet ateina šiltasis metų sezonas, prasideda iškylos į gamtą - kūrenami laužai, deginami fakelai, atsiranda (...) nudegimai apsipylus degiais skysčiais ir užsiliepsnojus“, - pasakojo gydytojas ortopedas-traumatologas Dainius Geležauskas.
Gydytojai pabrėžia, kad nudegimų atveju labai svarbu tinkamai suteikti pirmąją pagalbą. Šiuo atveju galioja principas: „žaizda - ne sumuštinis“ ir ant jos negalima tepti jokių riebalų - aliejaus, sviesto ar kitų. Pirmoji pagalba - šaltas vanduo, paskui jau reikia kreiptis specialistų pagalbos.
