Tyrėjai sako, kad dėl to kalti skirtingi augliai, vėlesnis ligos diagnozavimas ir gydymas bei klinikinių tyrimų šioje amžiaus grupėje stoka. Organizacija „Cancer Research UK“ sakė, kad yra itin svarbu išsiaiškinti, kas daroma ne taip.
Tyrimo metu buvo analizuoti beveik 57 000 vėžiu sergančių vaikų ir 312 000 vėžiu sergančių paauglių ir jaunų suaugusiųjų atvejai 27-iose Europos šalyse.
Jo rezultatai parodė, kad sergančiųjų išgyvenamumo penkerius metus rodikliai tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų buvo 82 proc., lyginant su 79 proc. išgyvenamumu tarp vaikų. Tačiau geresnei prognozei daugiausia įtakos turėjo tai, kad vyresnio amžiaus grupės atstovai sirgo vėžio tipais su geresne prognoze.
Todėl bendras rezultatas slėpė tam tikras nerimą keliančias sritis, kur išgyvenamumas buvo „gerokai mažesnis“ sergant aštuoniais dažniausiai pasitaikančiais vėžio tipais abejose amžiaus grupėse.
Išgyvenamumas penkerius metus:
Ūmi limfoleukemija – 56 proc. tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų bei 85,8 proc. tarp vaikų.
Ūmi mieloleukemija – 50 proc. tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų bei 61 proc. tarp vaikų.
Hodžkino limfoma – 93 proc. tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų bei 95 proc. tarp vaikų.
Be Hodžkino kimfoma – 77 proc. tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų bei 83 proc. tarp vaikų.
Astrocitoma (smegenų vėžys) – 46 proc. tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų bei 67 proc. tarp vaikų.
Minkštųjų audinių sarkoma – 38 proc. tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų bei 67 proc. tarp vaikų.
Osteosarkoma (kaulų vėžys) – 62 proc. tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų bei 67 proc. tarp vaikų.
Dr. Annalisa Trama iš Milane veikiančio Nacionalinio vėžio instituto sakė: „Gera žinia yra ta, kad Europoje nuolat auga skaičius vaikų, paauglių ir jaunų suaugusiųjų, kurie po vėžio diagnozės išgyvena bent penkerius metus“.
„Tačiau mes nustatėme, kad paaugliai ir jauni suaugusieji yra linkę mirti anksčiau, negu vaikai, sergantys keliais dažniausiai vėžio tipais, ypač kraujo vėžiu“, – sakė ji.
Dr. Alanas Worsley'is iš „Cancer Research UK“ sakė: „Nors gera žinia yra ta, kad vaikų, paauglių ir jaunų suaugusiųjų išgyvenamumas sergant vėžiu auga, tai pat yra akivaizdu, kad sergant kai kuriais vėžio tipais, vienoje amžiaus grupėse išgyvenamumas didėja sparčiau, negu kitose“.
„Mes turime išsiaiškinti, ar paauglių rodikliai yra prastesni dėl to, kad ligoninėse jie gydomi kitaip, ar yra kažkoks esminis biologinis skirtumas šiose amžiaus grupėse“, – pridūrė jis.
