„Iš pradžių man buvo atlikta dantų higiena. Studentai nepastebėjo didesnių problemų, bet praktiką vedęs gydytojas atkreipė dėmesį, kad kažkas ne taip“, – DELFI pasakojo vilnietė.
Panoraminė nuotrauka patvirtino dėstytojos įtarimus. „Agresyvaus išplitusio periodontito diagnozė man nieko nesakė, tačiau paaiškinimas, kad po 10 metų galiu netekti dantų, padarė didelį įspūdį“, – pripažino studentė.
Pasak Deimantės, tik paskui ji prisiminė, kad be dantų liko jos močiutė, dantimis skųsdavosi jos dėdė. „Pati kažko negero nejutau, tik savotišką dantenų niežėjimą, nemalonų jausmą. Pakraujuodavo ir valant dantis, bet maniau, kad dėl per stipraus brūžinimo“, – sakė mergina, po ilgo gydymo teikianti ypatingą dėmesį dantų higienai, naudojanti ne tik dantų šepetėlį, bet ir tarpdančių siūlą bei tarpdančių šepetėlius.
Suklaidina ne tik pacientus, bet ir gydytojus
„Vadinamoji paradantozė – periodonto ligos – būdingesnės vyresnio amžiaus žmonėms ir tai, deja, suklaidina ne tik pacientus, bet ir gydytojus“, – pastebėjo Deimantę gydžiusi Lietuvos periodontologų draugijos pirmininkė Jūratė Žekonienė.
Iš tiesų dantenų ligos gali būti įvairaus amžiaus žmonėms, o vyresni – nuo 35 metų amžiaus – gydytojos periodontologės žodžiais, neturėtų ramiai miegoti nepasitikrinę savo dantenų.
„Pacientės, kurią kalbinote, problema buvo ta, kad vizualiai jos dantenos atrodė labai sveikai: rausvos, skundų pacientė taip pat neturėjo“, – komentavo daktarė.
Tačiau tiriant specialiu instrumentu, kurį privalo turėti ir naudoti kiekvienas gydytojas odontologas, buvo pastebėta, kad ji ne tokia ir sveika. Dantenų zondavimas parodė, jog, nepaisant gražaus vaizdo, po dantenomis vyko uždegiminis procesas. Panoraminė rentgeno nuotrauka parodė, kad pacientės krūminių dantų srityje jau yra kaulo praradimų. Taigi, periodontitas jau sukėlė negrįžtamų pakitimų.
Jei liga pažeidžia tik dantenas, tinkamai gydomas pacientas visiškai pasveiksta. „Tačiau, jei pažeidžiamas kaulas, jis neatsistato. Negydant ligos, kaulas tirpsta toliau, dantys gali keisti padėtį, išklibėti ir iškristi.
Paprastai tai neatsitinka per naktį, jei ligos forma nėra agresyvi. Procesas gali trukti kelerius metus: trejus, penkerius. „Bet baisiausia, kad žmogus apie tai nežino, nieko blogo nejaučia ar jam niekas nepasako, kad negerai, o pats pamato tik tuomet, kai dantis atsikiša, atsiranda tarpas tarp dantų ar jie pradeda klibėti. Tokiems atvejams taip pat turime gydymo priemonių, tačiau efektas nebe toks, sugrąžinti būklę, kokia buvo prieš ligą, nebėra vilties“, – sakė gydytoja periodontologė.
Bakterijos kaupėsi tarpdančiuose
Kaip prasidėjo Deimantės gydymas? Kaip prisiminė daktarė J. Žekonienės, iš pradžių merginai buvo šokas: „Viena, kai tokia problema kyla 50-mečiui, kas kita, kai tau vos per 20, o dantų reikės visą gyvenimą“. Tačiau gydytoja pacientę nuramino, daug dėmesio skyrė informavimui apie tinkamą dantų higieną, akcentuodama, kad labai svarbu gerai išvalyti tarpdančius.
„Beje, šios pacientės atveju dantų higiena tikrai nebuvo bloga. Studentė valėsi dantukus, tačiau to nepakako, tarpdančiuose kaupėsi bakterijos, formavosi akmenys. Jai buvo atliktas akmenų ir apnašų išvalymas tiek nuo dantų, tiek po dantenomis. Giluminis apnašų valymas – ypač svarbus“, – pabrėžė gydytoja.
Gegužės 12 dieną Europoje kaip tik minima periodontologijos diena, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į didelį periodontolo ligų paplitimą bei skatinti visuomenės sąmoningumą ir žinojimą apie burnos ligas.
Periodontu vadinami dantis supantys audiniai. Tai dantenos, periodonto raištis, cementas ir alveolinis kaulas.
Išduoda blogas burnos kvapas
Remiantis epidemiologinių tyrimų duomenimis, periodontito paplitimas tarp 34-44 metų Lietuvos gyventojų siekia 30-37 proc., o tarp vyresnių nei 55 metai asmenų net iki 95 proc.
„Pagrindinė periodonto ligų priežastis – nepakankama burnos higiena. Be to, kad prasta burnos higiena yra siejama su tokiomis burnos ligomis ir būklėmis kaip blogas burnos kvapas, dantenų ligos, ėduonis, dantų netekimas, burnos vėžys, tai gali būti siejama ir su sisteminėmis organizmo būklėmis – kardiovaskulinės sistemos ligomis (infarktu, insultu), cukriniu diabetu, kvėpavimo takų ligomis, ankstyvu gimdymu, kitų lokalizacijų vėžiu (inkstų, kasos ir kraujo onkologinėmis ligomis). Iniciatyvos tikslas atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kaip burnos sveikata lemia gyvenimo kokybę“, - DELFI sakė daktarė J. Žekonienė.
Blogas burnos kvapas, kraujuojančios ir (ar) pūliuojančios dantenos, dantų paslankumas - periodonto ligos požymiai, labai paliečiantys žmogaus socialinį gyvenimą. Pastebėjus vieną jų, būtina kreiptis į gydytoją odontologą, o norint išvengti – kasdien taisyklingai prižiūrėti dantis ir dantenas. Kaip tai daryti, gali išmokyti gydytojas odontologas ar burnos higienistas.
Tenka šalinti dalį dantų
Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, dažniausiai į specialistus kreipiamasi, kai liga pažengusi, todėl gydymo metu tenka pašalinti dalį dantų. Tai apsunkina kramtymą, sukelia estetines ir socialines problemas. Netekęs dantų žmogus atrodo vyresnis, o norint juos atstatyti, gydymas kainuoja brangiai.
Liga prasideda dantenų uždegimu, kuris plinta į periodonto raištį, galiausiai pažeidžiamas kaulas, kuris nesiėmus tinkamų gydymo priemonių pradeda tirpti, dantys tampa paslankūs, jų netenkama.
Periodontitas skirstomas į lėtinį ir agresyvų, kuris pažeidžia jaunų žmonių periodonto audinius.
Pagrindiniai periodontito rizikos veiksniai – tabako gaminių vartojimas, stresas, tam tikrų vaistų vartojimas, griežimas dantimis, sisteminės ligos (kardiovaskulinės sistemos ligos, cukrinis diabetas, osteoporozė, reumatoidinis artritas), menka mityba ar nutukimas.
„Asmenys, patenkantys į šias rizikos grupes, privalo ypatingai gerai prižiūrėti savo dantis ir periodiškai lankytis pas gydytoją odontologą bei burnos higienistą individualios burnos higienos patikrinimui ir profesionaliai burnos higienos procedūrai“, – pabrėžė daktarė J. Žekonienė.
