Ji mano, kad labiausiai nutukimo ir antrojo tipo diabeto riziką didina cukrus. Kuo daugiau organizmas gauna cukraus, tuo daugiau jo nori ir tampa jam mažiau jautrus, rašo „The Daily Mail“.

Kas iš mūsų nemėgsta saldumynų?

Nuo keksiukų iki šokoladinių batonėlių, pyragų ir bandelių – mes užaugome valgydami saldumynus, cukrus daugumai mūsų yra gyvenimo džiaugsmas ir paguoda.

Bet atėjo laikas keisti įpročius. Pastaruosius kelerius metus žiniasklaidoje gausu istorijų apie tai, kokias problemas sukelia cukraus perteklius.

Neperdedant galima pasakyti, kad cukraus perteklius kelia grėsmę mūsų sveikatai ir net gyvybei.

Jau ne vieną dešimtmetį riebalai laikomi blogiu ir pabrėžiama, kaip svarbu pirkti sumažinto riebumo produktus arba produktus, visai neturinčius riebalų. Nuolat buvo kartojama, kad maisto produktuose esantys riebalai sukelia širdies ligas ir nutukimą. Dr. M. Glenville rašo, kad tai visada ją siutino.

Išanalizavus mokslinių tyrimų duomenis, akivaizdu, kad tai yra didelis melas, kuriuo mes buvome „maitinami“ nuo aštunto praėjusio amžiaus dešimtmečio.

Dr. M. Glenville nuomone, būtent šis melas prisidėjo prie nutukimo ir antrojo tipo diabeto krizės, kuri dabar pastebima daugumoje pasaulio šalių.

Ši krizė bus plačiau aptariama skyriuje apie širdies ligas.

Kol kas svarbiausia, pasak Dr. M. Glenville, išgryninti, kad didžiausias organizmo priešas yra cukrus, o ne riebalai.

Jei norime gyventi sveiką, laimingą, ilgą gyvenimą, labai svarbu suvaldyti savo potraukį cukrui.

Didžioji dauguma žmonių yra priklausomi nuo cukraus – surinkta nemažai įrodymų, kurie patvirtina, kad organizmas į cukrų reaguoja panašiai, kaip į kokainą. Kuo daugiau cukraus vartojame, tuo daugiau organizmas jo nori, ir tampa desensibilizuotas.

Tad laikas atsisakyti cukraus ir išgelbėti savo organizmą, laikas įveikti potraukį cukrui ir įprasti valgyti tikrą maistą, o ne tuščias, kenksmingas kalorijas.

Visiškai įmanoma perkrauti savo skonio receptorius ir perkalibruoti savo organizmą.
Pasekmės, tiesą sakant, yra neįtikėtinos.

Nebevartojant cukraus, pagerėja savijauta, protas tampa aiškesnis, kūnas energingesnis.

Jau nekalbant apie tai, kad atsisakę cukraus išvengsime daugybės rimtų sveikatos problemų, atsikratysime įsisenėjusių skaudulių ir kitų nemalonių rūpesčių, kurie išnyks lyg pamojus burtų lazdele.

Net jei cukrų vartojame saikingai, tačiau reguliariai, galime paskatinti arba pasunkinti daugybę sutrikimų – nuo grybelinių infekcijų, nuotaikų kaitos, gleivių pertekliaus, sumažėjusios energijos ar seksualinio potraukio, iki sumažėjusio proto aiškumo, atminties problemų, uždegimų ir sumažėjusio imuniteto.

Kai cukraus kiekis kraujyje stabilizuojasi, pajuntame energijos antplūdį, pagerėja miegas.

Jau nekalbant apie pastebimą teigiamą poveikį išvaizdai – atsisakius cukraus, kūnas tampa lieknesnis, oda skaistesnė.

Ar esate priklausomi nuo cukraus?

Amerikos psichiatrų asociacija išleido žinyną, kuris vadinasi „Diagnostinis ir statistinis psichikos sutrikimų žinynas“, jame pateikiamas sąrašas elgesio modelių, kurie gali reikšti priklausomybę.
Peržvelkite šį sąrašą ir įvertinkite savo pastarųjų metų elgesį, susijusį su cukraus ir saldumynų vartojimu.

Ar jums būdingi tokie simptomai?

- Pripratimas
- Abstinencija
- Medžiagą dažnai vartojate didesniais kiekiais nei planavote
- Nuolatinis stiprus troškimas arba nesėkmingos pastangos sumažinti medžiagos vartojimą
- Labai daug laiko praleidžiate vykdydami veiklą, reikalingą, kad galėtumėte įsigyti medžiagos
- Dėl medžiagos vartojimo atsisakote svarbios veiklos arba sumažinate jos kiekį
- Tęsiate medžiagos vartojimą nepaisydami suvokimo, kad būtent šis vartojimas sukelia arba paskatina nuolatines ar pasikartojančias psichologines ar fizines problemas.

Egzistuoja kitas testas, kuris vadinasi „Jeilio priklausomybės nuo maisto skalė“, kuriame klausimai pateikiami kiek kitu kampu.

Vėlgi, atsakydami į klausimus susitelkite į cukraus ir saldumynų vartojimą.

Į septynis toliau išvardytus teiginius atsakykite taip arba ne:

- Kai kuriuos produktus ar patiekalus valgau net kai nebejaučiu alkio.
- Kai persivalgau, jaučiu vangumą ar nuovargį.
- Mano elgesys maisto atžvilgiu kelia man nerimą.
- Kai atsisakau tam tikrų produktų (neskaitant kavos ir arbatos), pajuntu fizinius abstinencijos simptomus, pavyzdžiui, susijaudinimą ir nerimą.
- Yra buvę atvejų, kai neigiamos emocijos, kilusios dėl persivalgymo, trukdė mano darbui ar poilsiui, bendravimui su šeima ar draugais.
- Valgau tokį patį maistą ir jo kiekį, nepaisant rimtų emocinių ar psichologinių problemų, susijusių su mano mityba.
- Pastebėjau, kad su laiku man reikia valgyti vis daugiau, kad pasiekčiau norimą jausmą ar būseną – pavyzdžiui, kad sumažėtų neigiamos emocijos ar išaugtų pasitenkinimas.

Jei į pirmus penkis teiginius atsakėte „taip“, ir taip nutinka dažniau nei tris kartus per savaitę, o į kitus du teiginius tiesiog atsakėte „taip“, jums reikėtų susirūpinti savo valgymo įpročiais.

Didelė tikimybė, kad jūs turite priklausomybę nuo cukraus.

Cukrus ir stresas. Ar jums būdingi kažkurie iš šių simptomų?

Peržvelkite išvardytus simptomus ir varnele pažymėkite tuos, kuriuos patiriate reguliariai:

- Dirglumas
- Agresijos protrūkiai
- Nervingumas, baimė ir nerimas
- Depresija
- Verkimo priepuoliai
- Galvos svaigimas
- Sumišimas, užmaršumas, negebėjimas susikoncentruoti
- Nuovargis
- Nemiga
- Pasikartojantys galvos skausmai
- Smarkus širdies plakimas
- Raumenų mėšlungis
- Stiprus prakaitavimas
- Virškinimo problemos
- Alergijos
- Sumažėjęs seksualinis potraukis

Visi išvardyti simptomai būdingi hipoglikemijai – kai cukraus kiekis kraujyje sumažėjęs.

O kai cukraus kiekis kraujyje pernelyg išauga, organizmas būna priverstas išskirti daugiau insulino, kad kovotų su cukraus pertekliumi, o tai savo ruožtu paskatina hipoglikemiją.

Visų pirma pajutę diskomfortą mes siekiame jį greitai įveikti, siekdami arbatos su sausainiais arba šokolado plytelės.

Be to, išsiskiria streso hormonai adrenalinas ir kortizolis. Hormonas kortizolis duoda signalą kepenims išskirti gliukozės (cukraus) atsargas. Abi šios organizmo reakcijos skirtos pakelti cukraus kiekį kraujyje.

Šis mechanizmas, kai išskiriamos cukraus atsargos, labai praverčia tikro streso situacijoje, kai staigiai prireikia energijos bėgti arba kovoti už gyvybę.

Bet šiuo atveju streso hormonai išsiskiria tik dėl netaisyklingos mitybos. Be to, nuo jų išauga gliukozės lygis, nes išsiskyrę jie automatiškai sumažina insulino kiekį.

Kaip jau matėme, tai buvo labai naudinga evoliucine prasme, nes, pavyzdžiui, kai reikėdavo skubiai sprukti nuo laukinio gyvūno, mums reikėdavo kiek įmanoma daugiau gliukozės, kuri suteikia papildomos energijos.

Tačiau šiais laikais kasdienėse situacijose mums nebereikia bėgti nuo laukinių gyvūnų, o mūsų stresas yra nuolatinis – dauguma žmonių gyvena jausdami chronišką stresą.

Dar labiau streso poveikį mūsų organizmui ir jo intensyvumą padidina saldus maistas, kuris skatina streso hormonų išskyrimą.

Kuo daugiau kortizolio išskiriama, tuo daugiau gliukozės pagaminama, tad kraujyje išauga gliukozės kiekis.

Insulinas nuslopinamas, kad kraujyje būtų daugiau gliukozės, ir būtent dėl to ląstelės tampa atsparios insulinui.

Kai gyvename nuolatinėje streso būsenoje, kortizolis visą laiką siunčia tą pačią žinią.
Kasa desperatiškai mėgina pagaminti daugiau insulino, gliukozės lygis kraujyje išlieka aukštas, tačiau gliukozė negali patekti į ląsteles ir taip užsisuka užburtas ratas.

Taip pat yra gerai žinoma, kad stresas labai kenkia žmonėms, sergantiems antrojo tipo diabetu, nes jiems sunku sukontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Itin stiprus stresas gali paskatinti atsparumą insulinui net žmonėms, kurie neserga diabetu. Jis taip pat gali pakeisti kasos funkcijas.
O dar baisiau tai, kad stresas pakeičia mūsų mitybos įpročius ir turi įtakos mūsų pasirinkimams. Jausdami stresą mes dažniausiai renkamės saldų paguodos maistą.

Kai išsiskiria streso hormonai, mūsų organizmas mano, kad reikia bėgti arba kovoti už gyvybę, todėl reikia papildomos energijos ir atsargų – dėl viso pikto, jei kartais ir vėl kiltų pavojus gyvybei. Todėl apetitas išauga, kad organizmas galėtų sukaupti daugiau kalorijų, nes kitas stresas gali būti badas – tad mes imame ieškoti būtų, kaip greitai papildyti energijos atsargas.

Streso metu mes dažniausiai renkamės ne tokį maistą, kokį reikėtų. Įdomu tai, kad šis dėsningumas labiau būdingas moterims nei vyrams: moterys jausdamos stresą ne tik suvalgo daugiau maisto, bet iš esmės renkasi tokius produktus, kurių normaliomis aplinkybėmis jos nevalgytų, nes tai nesveika.

Tyrimai parodo, kad žmonės tokį maistą valgo norėdami pasijusti geriau.

Tačiau ko gero tai yra susiję ir su mūsų evoliucija – anksčiau gyvenome sąlygomis, kai nuolat grėsė pavojai – ne tik laukinių gyvūnų, bet ir bado.

Kaip sukontroliuoti...

Neįmanoma visiškai išvengti streso. Šiais laikais stresą sukelia daugybė psichologinių veiksnių ir išorinių įvykių. Stresą mums kelia santykiai, darbas, finansai, net bendravimas ir tai, kaip mes save suvokiame socialinėje žiniasklaidoje.

Žinoma, kai kuriuos dalykus galima sukontroliuoti gilinantis į savo vidų, vis dėlto šiame pasaulyje ne viską įmanoma sukontroliuoti.

Gera žinia ta, kad bent jau įmanoma suvaldyti cukraus kiekį kraujyje.

Vien jau tai sumažins išskiriamų streso hormonų kiekį ir jūs automatiškai jausitės ramesni.
Kortizolio kiekis labai išauga, kai jaučiame stresą, tad pailgėja organizmo „bėk arba kovok“ reakcija.

Jei organizmas išskiria per daug arba per mažai kortizolio, galite jausti kai kuriuos iš toliau išvardytų simptomų:

Silpnumas ir nuovargis

Kortizolio disbalansas gali sutrikdyti cukraus apykaitą organizme, todėl ir jaučiame silpnumą, nuovargį ir išsekimą.

Per didelis kortizolio kiekis gali sutrikdyti miegą, paskatinti neatpalaiduojančio, būdraujančio miego būseną. Tad net po ilgo nakties miego jaučiamės išsekę.

Raumenų ir sąnarių skausmas

Kortizolio perteklius kraujyje paskatina organizmo audinių irimą ir trukdo audiniams gyti, tad galime patirti raumenų it sąnarių pažeidimų, jausti chronišką skausmą.

Nutukimas

Sutrikus kortizolio balansui, įvairiose kūno vietose gali pradėti kauptis riebalai, tad priaugame papildomų kilogramų liemens, krūtinės, kaklo ir veido srityje.

Odos problemos

Didelis kortizolio kiekis sumažina odos gebėjimą regeneruotis, todėl oda praranda sveiką išvaizdą.
Ilgainiui kortizolio disbalansas gali labai neigiamai atsiliepti sveikatai, nuvargina imuninę sistemą, paskatina pirmalaikį senėjimą ir sukuria palankią terpę lėtinėms ligoms. Nerimas, depresija, širdies ligos ir osteoporozė siejami su per dideliu kortizolio kiekiu.

Ar gyvenate nuolatiniame strese? Užduokite sau šiuos klausimus
Ar jums sunku rytais keltis?
Ar jums nebebūna mėnesinių, o gal jos tapo nereguliarios?
Ar nuolat jaučiate įtampą ir (arba) per didelę apkrovą?
Labai daug fizinių ir emocinių sutrikimų siejami su stresu, o tai savo ruožtu gali sukelti antinksčių hormonų disbalansą.

Atsakykite į šiuos klausimus:

Ar dažnai jaučiate nuovargį ir silpnumą be jokios objektyvios priežasties?
Ar patiriate chroniško streso būseną?
Ar jums nepavyksta kokybiškai pailsėti net naktį?
Ar nebejaučiate seksualinio potraukio?
Ar dažnai būnate triukšmingoje aplinkoje?
Ar jaučiate nerimą arba depresiją?
Ar jūsų mėnesinės sutriko?
Ar jus kankina sąnarių skausmas?
Ar jus kankina mitybos sutrikimas?
Ar neseniai jums nukrito svoris arba priaugote svorio?
Ar jus kankina opos arba dirglios žarnos sindromas?
Ar jums sunku susikaupti, mokytis, o gal turite atminties problemų?
Ar jus kankina padidėjęs kraujospūdis?

Jei bent į vieną iš šių klausimų atsakėte teigiamai, jūsų antinksčių hormonai per stipriai arba per silpnai reaguoja į stresą.

Kita įdomi sąsaja su cholesteroliu yra tai, kad hormonas DHEA (dehidroepiandrosteronas) gaminamas iš cholesterolio, tad jei cholesterolio lygis organizme per mažas, organizmas nesugebės pagaminti užtektinai DHEA hormono.

DHEA yra kortizolio priešingybė, tad kuo organizme mažiau DHEA, tuo stipresnis streso hormono poveikis.

Todėl cukrus ir stresas yra labai susiję.

Antroje straipsnio dalyje aptarsime, kaip įveikti priklausomybę nuo cukraus.