Jei ne gydytojų profesionalumas, kaunietis nebegalėtų paeiti. „Sisteminė sklerozė gali įkalinti žmogų jo paties kūne, nes pasižymi odos sukietėjimu, surandėjimu, dėl to labai stipriai apribojamas judrumas, – konferencijoje apie retas ligas sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro gydytoja Birutė Tumienė.

Pasak genetikės, tai ne tik odos liga: „Ji pažeidžia ir plaučius, kurie taip pat randėja ir gali atsirasti padidėjęs kraujospūdis širdies arterijose. Kiekvienam pacientui sisteminė sklerozė pažeidžia skirtingus organus, tad taikomas skirtingas gydymas. Ne visiems, tačiau tinka ir kaulų čiulpų transplantacija, kuri buvo atlikta V. Matikevičiui“.

Birutė Tumienė
Foto: DELFI (I.Urbonaitės-Vainienės nuotr.)

Pradėjo plisti opos

Kaip sakė pats pacientas, dabar jis gyvena gerai. Į 2009 m. rudeniop nekaltai prasidėjusią ligą nekreipė dėmesio, bet ji labai staigiai progresavo.

„Kreipiausi į Kauno medikus, kurie iš karto diagnozavo sisteminę sklerozę ir paskyrė gydymą – tradicinį, kaip visiems. Tačiau vaistai turėjo laikiną poveikį. Kas pusmetį, 7-8 mėnesius guldavau į ligoninę porai savaičių gydytis, bet priėjom iki to, kad ant pirštų, alkūnių pradėjo plisti opos, sąnariai sunkiai funkcionavo, žiaurus silpnumas“, – prisiminė vyras.

Pasak paciento, jau atsibusdavo pavargęs. Į antrą aukštą sunkiai užlipdavo. 2012 m. Valdas pradėjo bendrauti su daktare Rita Rugiene, kuri jį ruošė kaulių čiulpų transplantacijai: „Atitikau kriterijus ir lapkričio-gruodžio mėnesiais man persodino kaulų čiulpus. Viskas vyko labai sklandžiai, nepaisant didelių mano išgyvenimų“.

Gimęs po laiminga žvaigžde

V. Matikevičiaus žodžiais, jis gimęs po laiminga žvaigžde. Po transplantacijos jaučiasi puikiai. „Ta liga nepasitraukė, bet, galima sakyti, stabtelėjo. Tiesa, pažeidimai negrįžtami“, – sakė pacientas, dėkodamas gydytojų komandai už galimybę maksimaliai normaliai gyventi.

Valdas Matikevičius
Foto: DELFI (I.Urbonaitės-Vainienės nuotr.)

„Man 47 metai, esu kaunietis. Turiu šeimą, du vaikučius. Ačiū, Dievui, sveiki”, – sakė daug kalbėti nelinkęs vyras.

Ligos simptomai ir priežastys
Medicininėje literatūroje sisteminė sklerozė apibūdinama kaip sisteminė jungiamojo audinio liga, apimanti kraujagyslių pažeidimus, audinių randėjimą, odos, raumenų ir vidaus organų atrofiją bei imuninės sistemos sutrikimus. Ypač stipriai pažeidžiamos odos kraujagyslės, todėl ji įgauna būdingą specifinį vaizdą.

Ji gali pažeisti be kurį audinį ar organą, tačiau daugiausiai mirčių lemia plaučių ir inkstų funkcijos pažeidimai.

Sergamumo sistemine skleroze pikas tarp moterų 30-40 metų. Vyrams dažniau pasireiškia vyresniame amžiuje. Gali sirgti ir vaikai.

Pirmoje ligos stadijoje stebimas rankų ir pirštų patinimas, Reino fenomenas – kai šalta, stresinėje situacijoje ir kt., sutrinka rankų kraujotaka. Antroje stadijoje kietėja oda.

Trečioje ligos stadijoje oda būna ne tik sustorėjusi, įtempta, bet ir atrofuota, pirštų galiukai išopėję. Pažeidžiamas veidas bei peroralinės raukšlės, išryškėja žvaigždutės pavidalo smulkios kraujosruvos, kurios paspaudus išnyksta.

Apsunkina kalbą ir rijimą

Liga gali pažeisti virškinamąjį traktą, pasireikšti liežuvio pasaitėlio sklerozė, kuri apsunkina garsų artikuliaciją. Stemplės sienelės sukietėjimas komplikuoja rijimą.

Surandėjus plaučių audiniui, prasideda dusulys, didėja kraujo spaudimas plaučių kraujagyslėse ir dėl to gali išsivystyti širdies funkcijos sutrikimų.

Sergant sistemine skleroze kai kuriems pacientams nustatomas širdies nepakankamumas dėl miokardo fibrozės, perikardito ir plautinės širdies. Gali vystytis inkstų nepakankamumas ir padidėjęs kraujospūdis inkstų kraujagyslėse, pacientus varginti sąnarių skausmai.

Liga diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais, imuniniais kraujo pokyčiais, anemija, organų funkcijos nepakankamumo kraujyje rodikliais. Įtariant sisteminę sklerozę skiriamas odos bei smulkiųjų kraujagyslių – kapiliarų – mikroskopinis ištyrimas.