Dėl agresyvaus vėžio kaltina vaisius: kaip yra iš tikrųjų

Garsiai kalbama, kad vėžys yra smaližius, tačiau cukrus – labai platus terminas. Juo apibūdinamos įvairios molekulės, tarp kurių ir paprasti cukrūs, randami augaluose – gliukozė ir fruktozė. Tad ar gali saldžių vaisių valgymas taip pat skatinti vėžinių ląstelių dalijimąsi?

2012 m. moksliniame endokrinologų leidinyje pasirodė publikacija pavadinimu „Fruktozės suvartojimas ir vėžys: ar yra ryšys?“. Joje aiškinama, kad natūralaus vaisių cukraus vartojimas sietinas su kepenų bei žarnyno vėžiu. Dar daugiau, rašoma, kad fruktozės „sukeltas“ vėžys yra agresyvesnis ir linkęs metastazouti.

Johannes'o F. Coy'aus ir Maren Francz knygoje „Naujoji priešvėžinė mityba“ raginama atsisakyti tokių maisto produktų, kurie staigiai padidina cukraus kiekį kraujyje – saldumynų, daug krakmolo turinčio maisto – bei riboti labai saldžių vaisių kiekį. Mat gliukozės stygiui organizmas yra visiškai pasiruošęs, tačiau persivalgymui – ne. Staigiai pakilus cukraus kiekiui kraujyje, organizme gaminasi daug insulino, kuris turi kuo greičiau perpumpuoti cukrų iš kraujo į ląsteles. Tačiau jeigu cukraus „saugyklos“ jau pilnos, tuomet kuo skubiau stengiamasi cukrui suteikti kitą pavidalą – jis paverčiamas riebalais. Taigi cukrus, viena vertus, yra mūsų energijos šaltinis. Kita vertus, gliukozės perteklius gali pažeisti ląstelės ir paskatinti sunkių ligų atsiradimą. Itin neigiamai

Prieš keletą metų DELFI aprašė Meksikoje vykdytą tyrimą, kuris įrodė, kad moterys, vartojančios angliavandenių, kurių teikiama energija sudaro 62 proc. paros maisto davinio energinės vertės, turi 2 kartus didesnę riziką susirgti krūties vėžiu nei tiriamosios, suvartojančios angliavandenių, kurių teikiama energija sudaro 52 proc. paros maisto davinio energinės vertės. Stipriausios krūties vėžio sąsajos rastos su sacharoze ir fruktoze.

Tačiau kone tiek pat galima rasti ir tyrimų, neigiančių šias išvadas. Kuo vis dėl to tikėti?

Gliukozės perteklius kenkia, bet ne tiek, kiek galima manyti

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro prof. Vaidotas Urbanavičius DELFI aiškino tiesioginio fruktozės ir vėžio ryšio neįžvelgiantis.

„Biocheminių sąsajų gali būti, kadangi gliukozė, vienaip ar kitaip – yra angliavandenis. Taip būtų, jei jo gautume per daug, ar pirktume išgrynintą. Visos ląstelės, taip pat ir vėžinės (kurios turi greitesnę medžiagų apykaitą), visas reikalingas medžiagas paima iš organizmo. Viena vertus, fruktozė nėra niekuo nusikaltus, kita vertus – visos ląstelės ją galiausiai naudoja gliukozės pagrindu“, - pasakojo profesorius.

Jis pabrėžė, kad medžiagų perteklius, ypač grynąja forma, kaip ir daugelis dalykų gali kenkti, todėl perlenkti lazdos nereikėtų.

„Fruktozės perteklius gali paskatinti tam tikrų tarpinių angliavandenių produktų susidarymą. Nesu įsigilinęs į vėžinius procesus, tačiau fruktozės perteklius siejamas su daugeliu medžiagų apykaitos sutrikimų. Jis gali bloginti gliukozės apykaitą, skatinti insulino atsparumą, audinių senėjimo procesus, šlapimo rūgštingumą ir pan. Vėliau tokie pokyčiai vienaip ar kitaip atsiliepia organizmui. Visgi panikos kelti nereikėtų“, - ramino V. Urbanavičius.

Endokrinologas priminė, kad medikai seniai siūlo geriau vartoti vaisius, o ne vaisių sultis, koncentratą.

„Galiausiai, jei sulčių negersite vietoje vandens, žalos sau nepadarysite. Tų pačių vaisių irgi kilogramais nereikia valgyti. Viskam reikalingas saikas, o kiekiai yra individualūs ir priklauso nuo žmogaus amžiaus, jo veiklos, gretutinių būklių“, - teigė pašnekovas.

Pabrėžė saiko svarbą

Nacionalinio vėžio instituto fitoterapeutas Juozas Ruolia aiškino suprantantis fruktozės demonizavimo argumentus, tačiau pasiūlė atkreipti dėmesį į vieną tyrimų detalę.

„Straipsniuose, kuriuos jūs veikiausiai skaitėte, neretai nepabrėžiama, kad tyrimai atliekami mėgintuvėlyje. Jei vėžinę ląstelę patalpinsime į mėgintuvėlį, įpilsime ten fruktozės, gliukozės, sacharozės – taip, jos pradeda augti, daugintis sparčiau. Tačiau organizme procesai vyksta kitaip. Fruktozė, sacharozė, kiti angliavandeniai pirmiausia papuola į kepenis. Ten yra paverčiami gliukoze, kuria pasidalinama lygiomis teisėmis – ją gauna visos ląstelės, ir, žinoma, navikinės.

Tačiau, toli gražu, ne pirmiausia. Pirma, ją gauna mitochondrijos – fabrikėliai, kur gaminamas organizmo benzinas ADF pavidalu. Didesnius kiekius nesvarbu ko – fruktozės, gliukozės ar sacharozės – gauna kepenys. Jos gliukozės atsargas pasiunčia ten, kur reikia – į kaulų čiulpus, širdį, pačias kepenis“, - aiškino J. Ruolia.

Pašnekovas teigė, jog mėgintuvėlių mokslininkai įsitikinę, kad jie sako teisybę. Jis pabrėžė, kad yra įvairiausių stebėjimų, tyrimų yra begalė, tačiau nereikėtų visais tikėti it dėsniu.

„Pavyzdžiui, vegetarai, veganai, sergantys vėžiu, labai sureikšminę lašišą, ikrus, bičių pienelį, dauginti grūdai ir pan. Tačiau viskam reikia žinoti porcijas. Mano akyse kiek moterų į kapus išėjo – daigintus grūdus stiklinėmis gėrė. 3 šaukštai daigintų grūdų per dieną turi priešvėžinį poveikį, trys stiklinės – užtikrinta mirtis. Viskas priklauso nuo dozės – angliavandeniai taip pat.

Suprantu, kad sunku be angliavandenių gyventi, pripratus. Vėžio profilaktikai geriau siūlyčiau kasdien su kava suvalgyti gabalėlį juodojo šokolado, 75 procentų. Angliavandenių šiaip bijoti nereikia. Jei nėra gliukozės, organizmas duoda komandą ir pats ją gamina iš baltymų, ir paskutinėje vietoje – iš riebalų. Visiems bent kiek judantiems ir mąstantiems gliukozė reikalinga“, - teigė garsus fitoterapeutas.