Straipsnyje neįvardyti piktadariai, matomai iš anksto susitarę ir savanaudiškų paskatų vedini, šeria moteris hormoniniais kontraceptikais (toliau – HK), nors Vilniaus universiteto gamtininkų tyrimai rodo, kad tie kontraceptikai „neatpažįstamai pakeičia“ moterų smegenis! Tiesa, straipsnio herojė doc. R. Grikšienė, nors pati lyg ir neabejoja hormonų žala smegenims, pripažįsta, kad yra tyrimų, rodančių hormonų naudą smegenims.
Lietuvoje kontraceptikų saugumas rūpi ne tik Gamtos fakulteto mokslininkams, bet ir mums, t. y. ginekologams. Todėl skaitome šios srities mokslines publikacijas. HK yra vieni dažniausiai pasaulyje vartojamų vaistų. Juos kasdien geria ne mažiau kaip 100 mln. moterų po kelis ar keliolika metų iš eilės. Be to, tai ne ligonės, o sveikos moterys, todėl HK taikomi ypatingai griežti saugumo reikalavimai. Jų saugumu pastoviai rūpinasi ne vien gamintojai, bet ir PSO, įvairios kitos tarptautinės bei valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos. Pasitaikantys pašaliniai poveikiai plačiai komentuojami spaudoje. Per daugiau kaip 55 m. HK istoriją visame pasaulyje atlikta ir atliekama daugybė įvairiausių HK saugumo tyrimų, todėl galima drąsiai teigti, kad tai vieni iš geriausiai ištirtų preparatų.
Galime tik pasidžiaugti, kad apžvalgoje cituojamas ir doc. R. Grikšienės tyrimas, nes „R.Griksiene“ su bendraauroriumi 2011 m. žurnale „Psychoneuroendocrinology“ paskelbtame tyrime bene vieninteliai nurodo neigiamą kai kurių HK poveikį sprendimų priėmimo, jų planavimo ir kontrolės ir pan. funkcijoms, taip pat moterų kalbos sklandumui („reduced verbal fluency“). Tokį mūsų tautiečių tyrimų rezultatų neatitikimą kitų mokslininkų duomenims A. Warren paaiškina prasta mūsiškio tyrimo kokybe: neatsižvelgta į gretutinių faktorių įtaką, tyrimas „neaklas“, („inadequate control of confounders and a lack of blinding“).
2014 m. jau minėtame žurnale „Psychoneuroendocrinology“ S. Toffoletto su kolegomis išspausdinta tyrimų apžvalga ir visa eilė kitų straipsnių taip pat teigia, kad moterims nėra jokio patikimo pagrindo nuogąstauti, jog HK kenktų nervų sistemos veiklai ar ją „pakeistų neatpažįstamai“.
Tai kas atsitiko? Iš kur ta straipsnio autorių baimė?
Kitaip negu išsivysčiusiose šalyse Lietuvoje reprodukcinės sveikatos politiką lemia ne valstybė, o klerikalai. Jie bet kokios efektyvios kontracepcijos vartojimą smerkia ir bando visokiais būdais diskredituoti. Valstybė neprisiima atsakomybės už tai, kad jos piliečiai gautų ne mitais, o patikimais mokslo įrodymais grindžiamą informaciją apie šiuolaikinę kontracepciją.
Jau užaugo visa karta, kuriai vietoj mokslo įrodymais pagrįstų žinių nuo mokyklos suolo į galvą kalami gandai apie tariamus HK „baisumus“. Todėl mūsų tautiečių požiūris į kontracepciją, žvelgiant iš išsivysčiusių Europos šalių perspektyvos, kartais primena 19 a. pabaigos liaudies prietarus apie tuberkuliozę, kai neišprusę žmonės tikėjo, kad tuberkuliozę esą sukelia per dažnas prausimasis, nes ja dažnai susirgdavo studentai ir inteligentai. Ryšys - akivaizdus: pasimokė Varšuvos ar Maskvos universitete kelis metus, pradėjo praustis ne tris-keturis kartus per metus kaip jo tėvai ir broliai (žr. pvz. poeto M. Martinaičio atsiminimus ir kt.), o kasdien ir žiūrėk: jau kosėja kraujais.
Kultūringasis pasaulis efektyvią šiuolaikinę kontracepciją laiko vienu svarbiausių XX a. žmonijos atradimų.
Kuo svarbi efektyvi kontracepcija? Be efektyvios kontracepcijos neįmanomas patikimas pastojimų laiko, jų skaičiaus, bei tarpų tarp pastojimų planavimas. PSO nurodo, kad dėl su nėštumu susijusių priežasčių pasaulyje kasmet miršta po 0,5-0,6 mln. moterų. Tai reiškia, kad jos pastojo ne laiku, tada, kai efektyvios kontracepcijos naudojimas būtų išsaugojęs daugelio iš jų gyvybę.
Ne kiekvienas tautietis žino, kad planuoti pastojimai yra saugesni ne tik motinoms, bet ir jų kūdikiams. Kultūringose šalyse visos nėštumą planuojančios moterys visą laiką iki pastojimo ir per pirmuosius tris nėštumo mėnesius skatinamos kasdien vartoti bent po 0,4 mg folio rūgšties. Tai privalu ir moterims, gyvenančioms intymų gyvenimą, bet naudojančioms mažiau efektyvią kontracepciją, jei jos neketina neplanuoto nėštumo nutraukti.
Folio r. – vitaminas, labai smarkiai ir patikimai sumažinantis nervinio vamzdelio apsigimimų riziką. Tai - labai sunkūs apsigimimai. Vienas iš jų: nesuaugęs stuburo kanalas, spina bifida. Vaikų neurologai nurodo, kad 2014 m. Lietuvoje buvo 387 žmonės su tokiais sutrikimais. Kai kurie iš jų dėl kojų raumenų paralyžiaus negali vaikščioti. Kiti turi rimtų bėdų mokykloje, nes kasdien būtina kateterizuoti šlapimo pūslę dėl negebėjimo pasišlapinti. Dar kitiems dėl tuštinimosi sutrikimų būtinos sauskelnės. Ir taip – visą gyvenimą. Šių ir dar sunkesnių apsigimimų tikrai labai sumažėtų, jei sugebėtume išvengti atsitiktinių pastojimų. Vaisingų dienų skaičiavimo ir prezervatyvų tam tikrai nepakanka.
Atsitiktiniai pastojimai yra rimta ir dar nesuprasta Lietuvos problema. Kai kurioms šeimoms vaisingumas jau tapo rimta našta: jose vaikų gimsta daug daugiau, negu šeimos gali išauginti, nes nepakanka ir valstybės skiriamų pašalpų. Marginalai griebiasi ir vaikžudystės.
Daugelio Vakarų Europos šalių piliečiai jau mokykloje išmokomi, kad neplanuotas pastojimas ir gimdymas kelia pavojų sveikatai bei ateities gerbūviui, o šiuolaikinių HK vartojimo nauda jaunoms moterims ir merginoms absoliučiai persveria galimą ir retai pasitaikančią riziką. Tą įtikinamai rodo medicinos mokslas. HK vartojimas, be galimybės patikimai planuoti pastojimų laiką ir skaičių, taip pat teikia jų vartotojoms ir nekontraceptinę naudą. Gydo veido spuogus ir gausias, skausmingas bei nereguliarias mėnesines, sumažina kiaušidžių, gimdos bei stroržarnės vėžių riziką ir kt.
Bet tai jau kito straipsnio tema, nes skaitytojui jau dingojasi farmacininkų ir jiems parsidavusių ginekologų sąmokslo pinklės. Straipsnio autoriai priversti nutilti ir todėl, kad jie ragina pacientus praustis bei plautis rankas prieš valgį. Taigi gali būti apkaltinti korupciniais ryšiais ir su muilo gamintojais. Juk tuberkuliozė vėl plinta! Ar tik ne todėl, kad tautiečiai per dažnai prausiasi?
