Ligoninės pačios nori

„Tokio Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projekto būtinumą padiktavo esama situacija. Kaip žinia, yra ligoninių, kurios pačios rodo iniciatyvą, pavyzdžiui, Kupiškio. Ji nori jungtis prie Respublikinės Panevėžio ligoninės ir tapti jos filialu. Tačiau tokį sprendimą sustabdė savivaldybė, nes ji nori turėti tam tikras dalininkų teises, kad ne tik Sveikatos apsaugos ministerija ar Panevėžio ligoninė spręstų, kokios paslaugos turi likti. Kiek žinau, panašių ketinimų turi ir kitos ligoninės. Jungti mažas gydymo įstaigas prie stambiųjų galima pasinaudojus įstatymu, kuriame nurodoma, kad steigėjas šiuo atveju gali būti savivaldybė ir Sveikatos apsaugos ministerija. Taip būtų galima optimizuoti paslaugas ir užtikrinti pacientų srautus. Tarkim, didelėje ligoninėje pacientas išoperuojamas ir tęsti gydymo perkeliamas į mažesnę“, - dėstė A.Matulas.

Vyriausybės siūlymu gydymo įstaigos steigėjas tokiu atveju gali būti valstybė ir savivaldybė. Tačiau, pasak komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės, norint įgyvendinti tokią tvarką reikės keisti ir daug kitų teisės aktų. Maža to, peržiūrėti visas nuostatas, susijusias su steigimu. Toks konservatoriaus pasiūlymas nesulaukė ir kitų kolegų palaikymo.

Dvi auklės

Darbietė Vilija Filipovičienė baiminosi, kad toks sprendimas atneš daugiau žalos nei naudos. „Bus taip, kad vaikas, šiuo atveju gydymo įstaiga, turės dvi aukles, kurios iškilus kokiai nors problemai bandys ją nuo savęs nustumti perleisdama kitai. Sprendimų priėmimai užtruks kur kas ilgiau, o nukentės pacientas. Lankiausi Kupiškyje, kalbėjau ir su savivalda, ir su ligoninės kolektyvu. Sutinku, kad įstaiga nedidelė ir galbūt jai būtų visai tikslinga prisijungti prie Panevėžio, bet savivaldybė nenori jos atiduoti Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldumui. Kolektyvas taip pat nenori dviejų valdančių galvų“, - dėstė V.Filipovičienė.

Tvarkietis Kęstas Komskis teigė, kad nestinga pavyzdžių, kai įvedus dalininkus, vyrauja chaosas.

„Čia bus kaip su šiukšlynais, kur savivaldybės praktiškai neturi jokios sprendimo teisės. Be to, neaišku, kokiomis teisėmis taps tie dalininkai. Kokiu balsų santykiu bus priimami sprendimai? Vienas prie dešimt ar vienas prie dvidešimt? Ar bus taip, kad spręs viską tik Sveikatos apsaugos ministerija ir Panevėžio ligoninė, o Kupiškis neturės iš viso jokio balso? O kaip dėl atsakomybės? Visa tai reikia labai tiksliai apibrėžti“, - kėlė klausimus K.Komskis.

Savivaldybių asociacijos atstovų teigimu, tokia pertvarka ar planai mažąsias gydymo įstaigas paversti filialais savivaldybėms neduoda ramybės dėl kelių priežasčių. Baiminamasi, kad bus stipriai apribotos jų teisės. O būtent savivalda yra arčiausiai gyventojų, tad jei kils kokių problemų, gyventojai pirmiausia į ją ir kreipsis. Klausimas tik, ar ji beturės kokią sprendimų teisę. Dar vienas aktualus klausimas - balsavimas priimant sprendimus, kiek savivaldybė galės turėti įtakos? Atsiradus dar vienam steigėjui, jų priėmimai truks kur kas ilgiau. Maža to, kyla klausimas, kas spręs, kokios paslaugos liks filialais tapusiose gydymo įstaigose?

Norėjo kaip geriau

Pasak A.Matulo, problema dėl dalininkų teisių keliama be reikalo, nes viskas bus sprendžiama Vyriausybės nutarimu. „Pavyzdžiui, Pakruojo ligoninės atvejis. Savivaldybė nori sujungti ligoninę su pirminės sveikatos priežiūros centru. Bet tai prieštarauja bet kokiai logikai. Todėl siūlome mažosioms ligoninėms tapti stambiųjų ligoninių filialais ir taip užsitikrinti pacientų srautus, turėti galimybes užsidirbti, kad jos nevegetuotų kaip dabar. Juk mūsų tikslas - optimizuoti paslaugas. Tačiau susidaro įspūdis, kad savivaldybių ligoninės dabar yra taip įbaugintos, jog nieko nesvarsčiusios nori atsiduoti į Sveikatos apsaugos ministerijos rankas. Bet tada jos per porą metų iš viso išnyks arba bus paverstos tiesiog slaugos ligoninėmis. Negi tokios ateities norite?“ - karščiavosi A.Matulas.

Sveikatos apsaugos viceministrės Jūratės Sabalienės teigimu, pateiktas siūlymas išties galėtų būti išeitis, kaip optimizuoti sveikatos apsaugos sistemą. „Turbūt visi sutiksite, kad reikalingi sisteminiai sprendimai. Gyvename šalyje, kurios visa infrastruktūra sukurta trims su puse milijonų gyventojų, bet šiandien nėra nė trijų milijonų. Akivaizdu, kad reikia ką nors daryti. Reikia sprendimų, kaip išspręsti infrastruktūros klausimą, todėl siūlomas variantas galėtų būti išeitis“, - teigė J.Sabalienė.

Komentaras

Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos prezidentas, Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris:

- Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad šiame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projekte pateikti pasiūlymai iš esmės yra niekiniai. Nemanau, kad tapus filialu atsiras galimybės turėti daugiau pacientų. Jei kalbame apie ligoninių išlaikymą, manau, kad visa sveikatos apsaugos sistema turi būti vienose rankose – jų steigėjas turi būti Sveikatos apsaugos ministerija.

Dalininkų atsiradimas nei srautų, nei pinigų ligoninėms nepadidins. Kiek atveža pacientų didžiosios ligoninės dabar, tiek pat atveš ir vėliau. O savivaldybių noras jungti ligonines su pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis yra tik desperatiškas bandymas išlaikyti ligonines, kad jos dirbtų. Nes savivaldybės mato, kad ligoninės reikalingos žmonėms. Priklausomybė mums, kaip vadovams, neturi jokios reikšmės ir radikalių permainų neatneš. Sprendžiant šias problemas pirmiausia reikia nustatyti, koks turi būti mažos ligoninės modelis ir kokios funkcijos jai priklauso.