Sveikatos apsaugos ministerijos Apsinuodijimų informacijos biuro Ekstremalių sveikatai situacijų centro vadovė Laima Gruzdytė DELFI pasakojo per penkerius metus – tiek laiko dirba šioje pozicijoje - nė karto negirdėjo dėl apsinuodijimų žalčialankiu, tačiau pabrėžė, kad dėl to augalo pavojus – nė kiek ne mažesnis.

„Pats augalas yra labai pavojingas, tik tiek – kad jis pakankamai retas, nedaug kur auginamas. Pavyzdžiui, tiek praėjusiais, tiek prieš porą metų esame fiksavę apsinuodijimus nuo kukmedžio, kurio uogų paragauja maži vaikai. Kukmedis – dekoratyvus, plačiai sodinamas. Tuo metu žalčialunkio žmonės nelinkę sodinti savo aplinkoje, o miškuose jo taip dažnai nerasi.

Augalas yra tikrai pavojingas. Jo sultys sukelia sunkius odos ir gleivinės pažeidimus – nuo paraudimo iki pūslių, audinių nekrozės. Net ir 4-5 suvalgytos uogos gali išprovokuoti burnos, nosiaryklės, akių sutinimą, uždegimą. Atsiranda vėmimas, viduriavimas. Rezorbuoti nuodai veikia sistemiškai bei pažeidžia inkstus, gali pakenkti ir neurotoksiškai, sukeliant galvos skausmus, svaigimą, širdies kraujotakos sutrikimus, karščiavimą. Bene baisiausia pasekmė visgi nekrozė – gali išopėti visa burna, iškristi dantys, atsiverti žaizdos, opos, pūslės“, - aiškino L. Gruzdytė.

Ekstremalių sveikatai situacijų centro vadovė prisiminė kolegų pasakojimus apie ligoninėje gydytą moterį, kuri pakramtė žalčialunkio šakelę, žievės.

„Klinikiniai požymiai buvo labai audringi – išopėjo burna, prasidėjo nekrozė. Pažeidimai tikrai specifiniai, paviršutiniai. Be to, apsinuodijimui pakanka vos kelių uogų, tačiau nuodingi ir žiedai, ir žievė“, - perspėjo specialistė.

Primena raudonuosius serbentus

Tuo metu gamtininkas Deividas Makavičius kiek nuramino, paaiškinęs, kad žalčialunkio paplitimui tiktų vartoti terminą „apyretis“. Augalas žydi ankstyvą pavasarį, o kai viskas sulapoja, žiedų nelieka, jis žalumoje išnyksta, žmonės sunkiai jį pamato.

Žalčialunkis
Foto: Deivido Makavičiaus nuotr.

„Dzūkijoje, pavyzdžiui, jis daug retesnis nei pas mus, Žemaitijoje. Tik teoriškai esu girdėjęs, skaitęs apie apsinuodijimus žalčialunkiu. Apie kokias musmires, visi žino, kad baisu, negalima valgyt, o šis, kadangi retesnis augalas, tai galima iš nežinojimo labai nukentėti. Uogos raudonos, viliojančios, atrodo, kad galėtų būti valgomos. Iš dalies jos primena raudonuosius serbentus – tiek dydžiu, tiek spalva. Gerai bent tai, kad augalas nėra labai dažnas, tačiau smalsūs vaikai gali visko paragauti“, - teigė pašnekovas.

Pavojingas vilioklis

Botanikė Živilė Lazdauskaitė, knygos „Pavasarį žydintys augalai“ autorė – tikra šio nuodingojo žalčialunkio žinovė. Apie šį augalą ji atsiliepė kone pagarbiai, pabrėždama ne vien jo tamsiąją, tačiau ir estetinę puses.

„Tai yra nepaprastai žavus, šarmingas augalas. Jis žydi tada, kai niekas dar nežydi. Įprastai tai būna kovo-balandžio mėnesiais, tačiau kažkuris gamtininkas pasakojo šiemet matęs, kad žalčialunkis jau vasario mėnesį pražydo. Esu mačius ir aš, kad taip anksti, bet po ilgų atlydžių išlenda nedidelis krūmelis. Literatūroje rašo, kad jis išauga iki pusantro metro. Mano ūgis – 162 cm, bet nesu aptikus tokio žalčialunkio, kuris man pečius siektų.

Šis augalas savo žiedus sukrauna ant stiebelio, o ne ant kotelio, kaip kiti augalai. Toks bruožas labiau būdingas tropikų augalams“, - pasakojo botanikė.

Žalčialunkis, pasirodo, pražysta prie stiebo prisikabinusiais žiedeliais ir atrodo, kad viršutinėje dalyje susidaro kekė. Žiedai neturi vainiklapių, o taurėlapiai yra alyvinės spalvos ir kvepia maloniai, man primena alyvas. Nubirus žiedams, pamažu auga vaisiai – uogos. Jų viduje yra kauliukas, panašiai kaip slyvoje. Šis kaulavaisis sunoksta vasarą, yra ryškiai raudonas.

„Esame įpratę vasarą viską, kas gerai atrodo, nuskinti ir šmakšt burnon. Prieš valgydami, pagalvokite, ką darote – šis vaisius labai nuodingas, ypač kenkingi šių sėklų branduoliai. Literatūroje rašoma, kad 10-12 sėklų yra mirtina dozė vaikui. Žalčialunkis – tikrai vienas nuodingiausių augalų – nuodinga ir žievė, ir vaisiai. Sultyse yra daug nuodingų cheminių medžiagų, eterinių aliejų. Kadangi esame goduoliai, prisiplėšiame puokščių, o tada pauosčius, gali pradėti skaudėti galvą. Tačiau visgi nuodingiausios yra augalo sultys“, - perspėjo Ž. Lazdauskaitė.

Simptomai pasireiškia burnos ertmės dirginimu, ima tekėti seilės, pilvą diegia diegliai, prasideda viduriavimas, skausmingas šlapinimas. Po to prasideda bendras organizmo nusilpimas, sunkus alsavimas. „Jei apsivalgai kaip reikiant, galima netekti sąmonės ir net mirti“, - jau rimčiau sako pašnekovė.

Pienas ir kava

Pirmiausia, apsinuodijus, reikia išvalyti skrandį.

„Anksčiau nutylėdavau, bet dabar galiu papasakoti. Su studentais būdavo pavasarinės lauko praktikos. Išeidavome, o kadangi žalčialunkių pilna būdavo miškuose, paunksmėse, žydi, kvepia skaniai. Šiukštu neleisdavau studentams skinti, bet kas iškentės? Mėgina nusilaužti, o jis toks labai nelūžtantis – tad paima ir su dantim pakramto, kad lengviau būtų. O kadangi žievė irgi nuodinga, lūpų vidinė pusė, epitelis patinsta. Išsigąsdavau, numirs mano studentai. Tada pasiskaičiau literatūroje ir į tokias iškylas įsidėdavau pieno tokius trikampiukus, tetrapakus ir kavos. Jei kam tokia bėda – sugirdau pieno (jis turbūt suriša veikliąsias medžiagas), o kava stimuliuoja širdį. Ir ką, nė vienas nemirė. Literatūroje rašo, kad stipriau pakramčius, dantys genda, gali išsivystyti parodontozė“, - žiniomis dalinosi botanikė.

Jos teigimu, augalo nuodingumas žinomas jau seniai, tačiau anksčiau žalčialunkis buvo naudojamas gydymui, galeniniuose preparatuose. Dar daugiau – kadangi lapuose, žieduose yra dažinės medžiagos, ja netgi dažydavo liną.

Botanikė nuogąstavo, kad kadangi augalas labai gražus, žmonės bando jį auginti dekoratyviniais tikslais.

„Dėl to nuolat bambu, kad jei turite vaikų, arba jie gali lengvai į sodą gali patekti, tai neauginkite – uogos raudonos, skaniai atrodo, tik šmakšt burnytėn – ir bus bėdos. Yra išvesta daug paprastojo žalčialunkio veislių, jos tikrai gražios, bet reikia labai gerai pagalvoti, ar sugebėsi apsaugoti artimus ir tolimus žmones.

Šis augalas nefigūruoja jokiuose saugomų augalų sąrašuose, bet, manau, tikrai jis to nusipelno. Nereikia iš gamtos tik imti viską, reikia ir duoti“, - palinkėjo pašnekovė.