Kiaulpienės gydomųjų galių pėdsakai istorijoje

Neįtikėtina, kokią gausybę vitaminų galima rasti kiaulpienėje – joje yra daug vitamino C, gyvybės palaikytojų vitaminų A ir E, geležies, kalcio, fosforo, kalio, natrio, mangano, aliuminio, jodo, organinių rūgščių. Tradicinėje medicinoje kiaulpienės buvo naudojamos kepenų ligoms gydyti, o Amerikos indėnai ją naudojo patinimams mažinti, inkstų ligoms gydyti, virškinimui gerinti ir rėmeniui malšinti.

Dar visai seniai, septintame amžiuje, kiaulpienė buvo pažįstama kaip antibakterinių savybių turintis augalas. Tuo metu augalas buvo naudotas parazitinėms žarnyno kirmėlėms naikinti. Pirmą kartą kaip vaistas Europoje kiaulpienė buvo panaudota dar 1485 metais. Penkioliktame amžiuje vienas chirurgas šio augalo lapus palygino su liūto dantimis, o kiaulpienė, vadinta piktžolių karaliene, gavo dabar įprastą savo vardą.

Pranašesnė už vaistus

Iki šiandien atlikta daugybė mokslinių tyrimų, patvirtinančių teigiamą kiaulpienės poveikį sveikatai. Šis augalas skatina druskų ir vandens išsiskyrimą per inkstus. Pasak žolininkės, „Žolinčių akademijos“ klubo prezidentės Danutės Kunčienės, šiuo atžvilgiu kiaulpienė turi didelį pranašumą, lyginant su tokios pat paskirties vaistais. „Gerdami šlapimo išsiskyrimą skatinančius vaistus, pašaliname ne tik skysčius, bet ir kalį. Kadangi kiaulpienė yra kalio šaltinis, šio trūkumo galime nebijoti.“

Kiaulpienė gali būti vartojama kaip papildoma priemonė padidėjusiam kraujospūdžiui reguliuoti bei tinimams mažinti, kadangi stimuliuoja kraujagyslių sistemos veiklą, taip pat skatina skrandžio veiklą ir tulžies išsiskyrimą. Augale yra lecitino, kuris palaiko gerą kepenų funkciją.

Lėtina Alzhaimerio ligos vystymąsi

Šio augalo medicininės savybės pasiekia ir mūsų smegenis bei padeda kovoti su jose užsimezgančiomis ligomis. Kiaulpienės sulėtina Alzhaimerio ligos vystymąsi, padeda kovoti prieš sklerozę. Taip pat yra vertinamas kaip auglio vystymąsi pristabdantis augalas, o geriamos kiaulpienių sultys veiksmingai padeda mažinti cholesterolio kiekį.

Sergantiems cukralige D. Kunčienė rekomenduoja su kiaulpiene draugauti ištisus metus, kadangi jose esama inulino. Šios skaidulos pasižymi tuo, jog gali mažinti kenksmingojo cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoti žarnyno mikrofloros sudėtį ir iš organizmo pašalinti kenksmingas medžiagas.

Viliojantys kiaulpienių patiekalai

Kartaus skonio kiaulpienė gali virsti gurmaniškais gardėsiais, tad vartoti šį sveikatos eliksyrą yra ne tik sveika, bet ir skanu. Su šiuo augalu galima ruošti įvairias salotas ir užtepėles, pagardinti krapais, sėklomis. Žolininkė pataria susirinkti pirmuosius netrukus sužydėsiančių kiaulpienių žiedelius ir suvalgyti po tris-penkis per dieną apie porą savaičių – tokiu visai nesudėtingu įpročiu suteiksite didelę pagalbą savo kepenims.

Kiaulpienė

Kad kiaulpienių gydomosios savybės būtų pasiekiamos visus metus, žolininkė rekomenduoja užsišaldyti žiedelius. D. Kunčienė dalinasi savo ruošiamų kiaulpienių saldainiukų receptu: „Susišaldžius žiedus, vėliau juos galima susimalti, o gautoje masėje išmirkyti džiovintus vaisius, riešutus. Svarbu neuždėti per daug maltų kiaulpienių žiedų masės, kad nebūtų pernelyg kartu.“

Maitina ir jaunina odą

Žolininkė Adelė Karaliūnaitė teigia, jog visos kiaulpienės dalys gali būti naudojamos rūpinantis savo sveikata, o nuplautos ir tinkamai paruoštos gali pasitarnauti ir augalo šaknys. Susižeidus ar turint opą, žolininkė rekomenduoja ant pažeistos vietos užberti kiaulpienių šaknų miltelių. “Taip pat kiaulpienių šaknyse esama natūralių krakmolo ir cukraus pakaitalų, todėl jos dar naudojamos kaip dietinis produktas sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis”, – teigia žolininkė.

Pasak A. Karaliūnaitės, kiaulpienės taip pat atlieka didelį ir svarbų vaidmenį kosmetikoje. Priemonės iš kiaulpienių ne tik drėkina, maitina odą, bet ir jaunina, o turintiems problemų su spuogais, bėrimais ir inkštirais kiaulpienė gali padėti išvalyti odą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (103)