Tad šįkart Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Onkologijos skyriaus vadovė gydytoja onkologė chemoterapeutė doc. dr. Rasa Jančiauskienė išskiria tris svarbius faktus apie žarnyno vėžį, su kuriais susipažinti būtų naudinga.

Aktualu ne tik vyresniems

Nepaisant statistikos, kad daugiau kaip 90 proc. žarnyno vėžio atvejų nustatoma vyresniems nei 50 metų amžiaus žmonėms, o didžiausia rizika susirgti šia liga atsiranda perkopus į šeštą dešimtį, apie žarnyno vėžio profilaktiką reikia pradėti galvoti anksčiau.

Taigi net jeigu esate fiziškai aktyvus, sveikai maitinatės, tačiau jums jau daugiau nei 40 metų, bent kartą į metus turėtumėte profilaktiškai tikrintis sveikatą. Ypač tuomet, jeigu vis dažniau jaučiate tokius nemalonius simptomus kaip pilvo skausmai ar pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar nuolatinis nuovargis bei silpnumas.

Nuo penkiasdešimties profilaktiškai tikrintis būtina net nejaučiant ligos simptomų
Šis vėžys iš kitų onkologinių susirgimų išsiskiria tuo, kad vystosi lėtai ir ligos simptomai ankstyvosiose stadijose nėra ryškūs. Todėl profilaktika yra pagrindinė kovos su žarnyno vėžiu priemonė.

Lietuvoje jau keletą metų veikia patikros dėl žarnyno vėžio programa, kurioje gali dalyvauti visi virš 50 metų Lietuvos gyventojai. Tad visiems tokio amžiaus sulaukusiems žmonėms šeimos gydytojas kartą per du metus turi pasiūlyti nemokamai atlikti slapto kraujo išmatose tyrimą. Tai paprastas tyrimas, kurį galima atlikti net namuose.

Jeigu testo rezultatai rodo, jog išmatose yra kraujo, šeimos gydytojas pacientą turėtų nusiųsti detaliam žarnyno tyrimui – kolonoskopijai.

Laiku diagnozuota liga gali būti visiškai išgydoma

Visgi jeigu atliekant kolonoskopiją aptinkami polipai, daugeliu atvejų jie gali būti pašalint ir taip išvengiama tolimesnio ligos vystymosi. Statistika rodo, kad žarnyno vėžys ankstyvosiose stadijose yra viena sėkmingiausiai gydomų vėžio formų – diagnozavus jį pirmoje stadijoje tikimybė visiškai išgyti siekia 90 procentų, o antroje stadijoje – maždaug 70 procentų.

Tuo tarpu aptikus vėžį vėlyvoje stadijoje, paprastai reikalingas kompleksinis gydymas: operacija, neretai – spindulinė terapija ir/ar chemoterapija. Pastaraisias metais chemoterapija sėkmingai derinama su biologine taikinių terapija, kuri padeda efektyviau gydyti piktybinius navikus, tame tarpe – ir žarnyno vėžį.

Kaip teigia gydytoja onkologė chemoterapeutė doc. dr. Rasa Jančiauskienė, sveikas žarnynas – gera žinia kiekvienam mūsų, nepaisant, kokio amžiau esame. Tad jeigu norime jį tokį išsaugoti, turime pasistengti. Plačiau apie tai – reportaže: