„Sauskelnių negerumų mitą dar sutvirtino per pastaruosius 25 metus išaugusi jaunų vyrų nevaisingumo statistika. Buvo kažkada pasirodę labai neigiamų straipsnių internete apie vienkartinių sauskelnių žalą, bet greitai jie dingo iš ten. Ir iš karto sekė nauji straipsniai su labai gerais atsiliepimais ir gydytojų rekomendacijomis, tų mitų ir gandų neigimais“, - forume rašė viena mama.

„Girdėjau ir pilnai tikiu, kad jie gali likti nevaisingi, juk sauskelnėse sėklidės kaista“, - paaiškino kita.

„Kadangi noriu turėti anūkų, tai stengiuosi namuose kuo mažiau naudoti sauskelnes ir dažniau leisti vaikučiui pasibūti be jų. Mano gydytoja minėjo, kad berniukams labai svarbu, kad sėklidės nekaistų, nešustų ir tai tikrai ne į naudą, nei berniukams, nei mergaitėms....ypač pirmus dvejus metus“, - žiniomis pasidalino trečia.

Kaip yra iš tikrųjų, paaiškino keli skirtingi medikai.

Nėra objektyvių, didelių tyrimų

Teoriškai, tokie pasvarstymai nėra visiškai laužti iš piršto. Štai ir BBC 2000 m. aprašė kontraversišką vokiečių tyrimą (nuoroda čia), kurio metu Kylio mokslininkai garsiai rėžė matantys sąsają tarp berniukų reprodukcinės sistemos suprastėjimo, sėklidžių vėžio ir kūdikystėje dėvėtų vienkartinių sauskelnių.

Birutė Žilaitienė
Tiesa, jau 16 metų rimtesnio tyrimo išvadų skelbta nebuvo. Todėl, kaip DELFI aiškino Kauno klinikų gydytoja endokrinologė prof. Birutė Žilaitienė, geriau remtis faktais.

„Kalbant šia tema, svarbu ne tai, ką manai, o tai, kokie yra faktai. Atsidarai stambiausią mokslinių publikacijų bazę pub.med, įvedi raktažodžius „sauskelnės“ ir „spermos kokybė“ ir tau pateikia lygiai nulį rezultatų. Objektyvizavau, patikrinau – šia tema nėra tyrimų, nes įrodyti šį ryšį yra sunku“, - sakė specialistė.

Ji priminė, kad kūdikiams spermatogenezė – spermatozoidų susidarymas - dar nevyksta.

„Jie turi pirmines spermatogenezės ląsteles, iš kurių vėliau spermatozoidai vystysis. Čia galima tik spekuliuoti – viena vertus, kadangi spermatogenezė dar nevyksta, šiluma neturėtų paveikti spermatozoidų. Kita vertus, ląstelės egzistuoja ir dėl poveikio joms mes garantuoti negalime. Taip, šiluma yra pagrindinis dalykas, dėl kurio būtų galima paveikti spermatogenezę.

Yra darytas nedidelis tyrimas, kurio metu buvo matuojama kapšelio temperatūra kūdikio, dėvinčio sauskelnes. Pasirodo, ji vistiek mažesnė nei bendra kūno temperatūra. Žinoma, naudojant senovinius medvilninius vystyklus, temperatūra gali būti aukštesnė“, - teigė B. Žilaitienė.

Pasak gydytojos, pasaulinėse rekomendacijose siūloma naudoti kuo natūralesnius, praleidžiančius orą vystyklus. Taip pat, patariama berniuką kuo ilgiau laikyti be vystyklų, ypatingai šiltuoju metų laiku.

„Mamoms visada yra rekomenduojama apžiūrėti berniuko kapšelį, sėklides, ypatingai tai patariama daryti maudant: švelniai užčiuopti, ar abi sėklidės yra nusileidusios į kapšelį. Mama yra tas žmogus, kuris galėtų pirmas tai pastebėti ir laiku kreiptis į gydytojus“, - patarė profesorė.

Temperatūra aktualesnė suaugusiems vyrams

Vilniaus klinikinės ligoninės gydytojas urologas Marius Anglickis pasakojo, jog yra atlikta keletas mažos apimties studijų, kurios rodo, kad sauskelnės padidina jas dėvinčių berniukų sėklidžių temperatūrą.

„Padidėjusi sėklidžių temperatūra suaugusiems vyrams mažina spermatozidų judrumą, jų kiekį ir blogina kitus parametrus. Tačiau nėra tyrimų, kurie rodo, kad tai susiję su padidėjusia berniukų nevaisingumo rizika ateityje. Svarbu tai, kad mažų berniukų sėklidėse nėra gaminami spermatozoidai. Urologijoje dažnai susiduriame su kita patologija, kurią sąlygoja padidėjusi sėklidžių temperatūra - sėklidės varikocelė. Suaugę vyrai dažnai kreipiasi dėl nevaisingumo ir pablogėjusių spermos parametrų.

Jiems nustačius varikocelę (išsigaubusios kapšelio venos, kurios teoriškai ir padidina sėklidės temperatūrą ir pablogina vaisingumą), atliekama operacija, kurios metu šios venos perrišamos. Dažniausiai po šios operacijos spermos parametrai pagerėja. Tuo tarpu apie padidėjusios berniukų sėklidžių temperatūros įtaką vaisingumui duomenų nėra“, - sakė jis.

Vaikų susilaukia vis vėliau

Argumentu, kad prie dabartinio vyrų nevaisingumo prisidėjo sauskelnės, netiki ir gydytojas urologas, seksualinės medicinos gydytojas Robertas Adomaitis.

Robertas Adomaitis
„Kūdikystė ir vaisingumas – šiuos dalykus skiria 20 metų. Tai, kad tai susiję reiškiniai – tik prielaidos, šnekos. Čia nėra jokios seksualinės medicinos. Apie sauskelnes ir nevaisingumą negaliu jums pasakyti nieko, kas būtų pagrįsta įrodymais“, - sakė jis.

Paklaustas, kaip vertina argumentą, kad sauskelnėse sėklidės kaista ir būtent tai kenkia vėlesnei vyrų reprodukcijai, jis atsakė su humoru. „O kodėl Afrikoje tiek daug žmonių gimsta? Ten visada aukšta temperatūra“.

Specialisto teigimu, daug didesnė problema, prieš kurią jaunos poros šiandien užsimerkia – vis vėlesnis amžius, kai susilaukiama vaikų.

„Jei žmonės nori bijoti, jie ir bijos. Yra portalai, kurie gąsdina, kurių tikslas nėra objektyvi informacija, o skaitomumas.

Pagrindinė nevaisingumo priežastis paaiškės, kai pažiūrėsite, kada žmonės susilaukia vaikų. 10 metų vėliau. Žmonės vis vėliau suplanuoja vaikus, o paskui šneka apie sauskelnes. Tie, kurie pastoja 18-os metų, didelių krizių dėl vaisingumo neišskiria. O tie, kurie vaikų mėgina susilaukti 35+ metų, jiems atsiranda sauskelnių idėjos. Tai galioja tiek vyrams, tiek moterims“, - perspėjo R. Adomaitis.

Audronė Usonienė
„Vaisingumo klinikos“ akušerė-ginekologė Audronė Usonienė pridūrė, kad svarbiausia, jog sauskelnės būtų keičiamos laiku.

„Greičiausiai sauskelnės vaisingumui įtakos neturi. Vis tiek visi vaikai dėvi sauskelnes, o kai yra polinkis į natūralizmą, kai kurios mamos naudoja vystyklus, tačiau laiko tėkmės atgal nepasuksi ir tos sauskelnės bus dėvimos.

Jei jos laiku pakeičiamos, nematau čia nieko blogo. Nėra nieko, ką mamos gali daryti, kad sumažintų nevaisingumo grėsmę. Vyrų nevaisingumas lemiamas vėlesnių faktorių. Pavyzdžiui, kai berniukas serga kiaulyte, gali būti sėklidžių uždegimas. Tada būtinai reikia kreiptis į gydytojus ir gydyti. Tačiau šiaip mamos šioje srityje mažai ką gali pakeisti“, - sakė ji.

Įžvelgia teorinę grėsmę

Visgi gydytojas urologas prof. dr. Balys Dainys, paklaustas apie sauskelnių ir nevaisingumo ryšį, nesijuokė. Jis pasakojo kasdieniame darbe susiduriantis su vis daugiau vyrų, kurie kenčia dėl suprastėjusių reprodukcinių gebėjimų.

Balys Dainys
„Negausūs stebėjimai dar nerodo, kad Lietuvos vyrų sperma statistiškai labai blogėtų, tačiau gyvenimas rodo ką kita. Jei blogėja anglų, prancūzų sperma, ši tendencija neaplenkia ir mūsų.

Visgi negalėčiau su šia problema susieti sauskelnių – neturiu tokių duomenų. Teoriškai, tai galėtų turėti įtakos. Kad spermatozoidai vystytųsi pilnavertiškai ir sperma būtų gera, ne veltui gamta spermatazoidus laiko kapšelyje, kuriuose temperatūra yra keliais laipsniais žemesnė nei viso kūno. Žinoma, nereikėtų to hiperbolizuoti – kol nėra stebėjimų, tyrimų, negaliu nieko tvirtai teigti“, - sakė jis.

Profesorius tikino susiduriantis su kita baime – jog šiluma kenkia ne kūdikiams, o suaugusiems vyrams.

„Kartais net juokingai vyrai skundžiasi, kad jų žmonos jiems neleidžia maudytis, draudžia ilgai gulėti vonioje. Aš jiems atsakau – jei ta šiluma jau taip pražūtingai veiktų, tai Afrikos, pusiaujo valstybėse visi vyrai būtų nevaisingi. Nuvažiuokit į Egiptą, kur vyrai sėdi ant karštų akmenų, bortų, kur temperatūra siekia 40-50 laipsnių, o tada pažiūrėkite, kiek jie vaikų turi.

Nereikėtų mums mestis į kraštutinumus, bijoti pasišildyti ar vengti maudynių. Tai nekenkia tiek, kiek mes įsivaizduojame.

O kalbant apie sauskelnes, mano empiriniai pastebėjimai leidžia teigti, verčia susimąstyti – kai vaikus vystė vystyklais, kai jie kone iki paauglystės lauke bėgiodavo be kelnių, tik su marškinėliais – retas, kuris skųsdavosi vaisingumo problemomis. Mano ar aplinkiniuose kaimuose niekas nesakydavo negalįs turėti vaikų – juk jų devynios galybės buvo, pilnos mokyklos prikimštos“, - teigė pašnekovas.

Nors daugeliui moterų tai gal ir nepatiktų, B. Dainys rekomenduotų grįžti prie senų įpročių ir vaikus vystyti.

„Suprantu, kad sunku skalbti, vystyklų reikia daug turėti, bet tai juk šimtmečiais išbandytas metodas. Aš šventai pritarčiau, jei kas sakytų, grįžkime prie vystyklų. Bet moterys jau įpratusios prie gero gyvenimo, prisideda ir reklama – pažiūrėkite, koks gražus vaikas su sauskelnėmis, kaip jis gerai miega ir drėgmės nejaučia. Manau, ji daro nelabai gerą įtaką“, - sakė profesorius.

B. Dainys pabrėžė, kad vis aktualesnė ir kita problema, apie kurią dar daug nekalbama – anksėjantis amžius, kai moterims prasideda menopauzė.

„Pas mane atėjo jauna pora. Moteriškė žydinti, vaikinas jaunas kaip ąžuolas, 10 metų augino lašišas Norvegijoje, užsidirbo „gražaus pinigo“ ir jau norėjo turėti vaikų. O negali. Pasirodo, kad moteriškei anksčiau laiko prasidėjo menopauzė. Kai pasakiau šiam gražiau vyrui, kad beviltiška – dama jau nepastos. O jis man ėmė šaukti – ką jūs, daktare, pažiūrėkite televizorių, gi moterys ir 60 metų pastoja, kalba apie seksą. Deja, menopauzė jaunėja ir moterims, kurioms virš 40 metų, jau yra reprodukcinių problemų. Taip pat ir vyrams – nuo 30-ies kasmet vis po procentą mažėja testosterono“, - aiškino specialistas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (361)